Perimti Chrizantemų sostą ir pradėti naują imperatoriaus valdymo erą rengiasi Akihito sūnus Naruhito.
Rūmų „Pušų salėje“ populiarus 85 metų Akihito atliko abdikacijos apeigas prie imperatoriškųjų regalijų – senovinio kardo ir brangakmenio, kurie laikomi esminiais imperatoriaus teisėtumo įrodymais.
Savo paskutinėje kalboje Akihito išreiškė „nuoširdžiausią dėkingumą Japonijos žmonėms“ ir sakė, kad „melsis už visų žmonių Japonijoje ir visame pasaulyje taiką ir laimę“.
Nors Tokijuje kone be perstojo lijo, prie rūmų istorinės ceremonijos metu susirinko keli šimtai sveikintojų. Pačioje ceremonijoje dalyvavo maždaug 300 žmonių, tarp jų premjeras Shinzo Abe ir maždaug tuzinas imperatoriškosios šeimos narių.
„Jaučiuosi emociškai sukrėsta“, – su ašaromis akyse sakė prie rūmų stovėjusi 50 metų banko darbuotoja Yayoi Iwasaki.
„Anksčiau į sostą būdavo žengiama po imperatorių mirties ir žmonės nežinodavo, ar reikia džiaugtis ir švęsti, tačiau šįkart esu tikra, kad sutikdami naują erą galime švęsti“, – sakė ji.
Formaliai Akihito liks imperatoriumi iki vidurnakčio, kai šalyje prasidės naujasis laikotarpis Reiva, kurio pavadinimas oficialiai verčiamas kaip „Daili harmonija“. Naujasis laikotarpis tęsis, kol šalį valdys Naruhito.
Anksčiau antradienį Akihito, vilkėdamas puošnius aukso ir rudos spalvų drabužius, užsidėjęs juodą šintoistų dvasininkų galvos apdangalą, „pranešė“ apie atsistatydinimą protėviams ir šintoizmo dievams keliose rūmų „šventovėse“.
Trečiadienį 59 metų Naruhito imperatoriškąsias regalijas paveldės per 10 minučių trukmės ceremoniją, kurioje imperatoriškosios šeimos moterys, net jo žmona Masako, dalyvauti negalės. Netrukus po ceremonijos naujasis, 126-asis imperatorius pasakys savo pirmą oficialią kalbą šaliai.
Prie rūmų ir vienos sankryžos judriame Tokijo Šibujos rajone skaičiuoti likusių minučių iki naujos eros turėtų susirinkti didesnės minios, bet dulksna galėtų kiek apmažinti entuziazmą.
Saugumas buvo sustiprintas, gatvėse patruliuoja daugiau policininkų, rūmų teritorija tikrinama su dresuotais šunimis ir net griovius aplink rūmus tikrina narai.
Prašmatnesnė, vieša įžengimo į sostą ceremonija įvyks spalio 22 dieną. Jos metu Naruhito keliaus sostinės gatvėmis, jį sveikins kiti pasaulio lyderiai ir karališkieji asmenys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo tarp pirmųjų sveikinimus atsiuntusių pasaulio lyderių. Jis išreiškė „nuoširdų dėkingumą“ pasitraukiančiai imperatoriškajai porai ir akcentavo JAV ir Japonijos „glaudžius santykius“.
D.Trumpas bus pirmasis su naujuoju imperatoriumi susitiksiantis užsienio lyderis. Tai įvyks per JAV prezidento kelionę gegužės mėnesį.
„Naujos pareigos“
Akihito gimė 1933 metais, kai Japonija leidosi į militaristinį žygį per Aziją jo tėvo Hirohito vardu. Būdamas 11-os Akihito su ašaromis akyse klausėsi, kaip per beprecedentį radijo pranešimą buvo skelbiamas jo šalies pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare.
Perėmęs neigiamų asociacijų įgijusį imperatoriaus vaidmenį Akihito išmynė naujus takus išreikšdamas apgailestavimą dėl Japonijos veiksmų karo metais ir palaipsniui modernizuodamas imperatoriškąją šeimą bei priartindamas ją prie žmonių.
Akihito ir jo žmona Michiko, su kuria jis susipažino per teniso turnyrą 1959 metais, pelnė pagyrų Japonijoje ir pasaulyje už ryšį su pavaldiniais. 2011 metais imperatoriškoji pora guodė žmones, nukentėjusius nuo tūkstančius gyvybių šalies rytuose nusinešusių žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos.
Poros, klūpomis bendraujančios su žmonėmis laikinose prieglaudose, nusilenkiančios jiems ir klausančios pasakojimų apie patirtas baisias kančias, vaizdai padrąsino priblokštą šalį. Be to, Akihito tuomet atliko retą žingsnį ir per televiziją pasakė kalbą, norėdamas nuraminti savo žmones.
„Tiesa, kad imperatorius laikomas tarsi dievu, bet tuo pačiu metu jusdavai, kad esi jam artimas“, – naujienų agentūrai AFP prie imperatoriškųjų rūmų sakė 13-metis moksleivis Rikia Iwasaki.
Oksfordo universitete išsilavinimą įgijusio Naruhito dabar laukia delikatus darbas subalansuoti populiaraus tėvo palikimo tąsą su šimtmečius gyvuojančiomis Chrizantemų sosto tradicijomis.
Jis yra raginęs nustatyti „naujas imperatoriškąsias pareigas“, atitinkančias dabartinius laikus, ir kritikavęs kartais labai varžantį imperatoriškajai šeimai privalomą gyvenimo būdą, ypač jo žmonai Masako bandant prisitaikyti prie tokio gyvenimo ir daug metų kovojant su streso sukelta liga.
„Itin senyva“
Dėl istorinio imperatoriaus atsistatydinimo daug dirbantys japonai gavo beprecedentes 10 išeiginių dienų – paminėti ir naujo imperatoriaus įžengimą į sostą, ir tradicinę gegužės mėnesio „Auksinę savaitę“.
Apklausos rodė, kad daugelis japonų nepritarė tokioms ilgoms atostogoms, bet vis dėlto žmonės pasinaudojo galimybe keliauti. Savaitgalį prasidėjus šventėms greitieji traukiniai ir lėktuvai buvo sausakimši, užtat neįprastai ištuštėjo sostinės priemiestiniai traukiniai.
Verslininkai pardavinėjo viską, kas įmanoma – nuo sakės „Reiwa“ iki 9 eurus kainuojančių skardinių su Akihito valdymo eros Heisei oru.
Nuo 1989 metų, kai prasidėjo dabar besibaigianti era, Japonija išgyveno didžiulius pokyčius.
Tuomet Japonijos ekonomika buvo viena dominuojančių pasaulyje ir išgyveno technologijų skatinamą pakilimą, nulėmusį didžiulį žemės kainų šuolį. Būta įspūdingų kainų palyginimų: imperatoriškųjų rūmų teritorija buvo verta daugiau nei visa Kanados teritorija.
Pakilimo laikotarpį lydėjo „prarastasis dešimtmetis“, aptemdytas lėto ekonomikos augimo ir defliacijos, nuo kurios Japonija dar nėra visiškai atsigavusi.
Dabar Japonijos populiacija nyksta ir turi tapti pirmąja pasaulyje „itin senyva“ visuomene, kurioje 28 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų.
