Ši kruopščiai surežisuota kasmetinė ceremonija Akihito ir jo žmonai imperatorienei Michiko buvo paskutinė, nes monarchas ketina balandį atsisakyti sosto.
„Apmąstydamas mūsų praeitį ir mintyse jausdamas gilią atgailą, nuoširdžiai tikiuosi, kad karo baisumai niekada nebus pakartoti“, – pareiškė 84 metų imperatorius. Jo kalbą tiesiogiai transliavo televizija.
„Kartu su visais mūsų žmonėmis dabar reiškiu nuoširdžią pagarbą visiems, praradusiems gyvybes per karą – tiek mūšių laukuose, tiek kitur – ir meldžiuosi už taiką pasaulyje bei už tolesnį mūsų šalies vystymąsi“, – pridūrė Akihito.
Dabartinio monarcho tėvas Hirohito 1945 metų rugpjūčio 15-ąją per radiją paskelbė savo sprendimą, kad Japonija turi kapituliuoti.
Oficialius kapituliacijos dokumentus Japonija pasirašė 1945 metų rugsėjo 2-ąją.
Imperatorius Akihito politinės valdžios neturi, bet per visą savo viešpatavimą reikšdavo pacifistines pažiūras, labai besiskiriančias nuo agresyvaus ekspansionizmo, vykdyto valdant jo tėvui.
Jis sukėlė apmaudą Japonijos dešiniajai stovyklai savo pripažinimu, kad šalis sukėlė „didelių kančių“ Kinijai, taip pat apgailestavimu dėl Japonijos brutalaus valdymo Korėjos pusiasalyje.
Per ceremoniją kalbą taip pat pasakė Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. Jis pažadėjo, kad karo aukos bus prisimenamos, bet šalis kurs taikią ateitį.
„Niekada nebepakartosime niokojančio karo. Pagarbiai žvelgdami į istoriją tvirtai vykdysime šį pažadą“, – sakė premjeras, bet jokios konkrečios atgailos neišsakė.
Kai kurie kritikuoja Sh.Abe dėl esą revizionistinio jo požiūrio į Japonijos veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą, nors premjeras sušvelnino savo retoriką, stengdamasis pagerinti santykius su Pekinu.
Pastaraisiais metais jis taip pat vengė lankytis prieštaringai vertinamoje Jasukunio šventykloje, kurioje pagerbiami visi per karus žuvę japonai, įskaitant kai kuriuos nuteistus karo nusikaltėlius. Sh. Abe paprastai paaukodavo šventyklai pinigų ir pasiųsdavo ritualinį medelį.
Ankstesni Sh.Abe ir kitų aukšto rango Japonijos politikų apsilankymai Jasukunyje pykdė Kiniją ir kitas kaimynes Azijoje.
Vėliausias toks Sh.Abe vizitas įvyko 2013-ųjų gruodį, pirmaisiais jo metais nuo jo atėjimo į valdžią. Šis žingsnis sukėlė Pekino ir Seulo įtūžį, taip pat išprovokavo artimo Tokijo sąjungininko Vašingtono diplomatinių priekaištų.
Trečiadienį šventyklą aplankė grupė japonų įstatymų leidėjų, bet svarbiausi Sh.Abe kabineto nariai jų pavyzdžiu tikriausiai nepaseks.
