Japonijos premjero Shinzo Abe vizitas Maskvoje yra jau 25-tas kartas nuo 2013 metų, kai jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai atspindi lyderių pastangas plėtoti bendradarbiavimą, nepaisant teritorinių ginčų.
Sovietų armija keturias Kurilų salas tarp Ochotsko jūros ir Ramiojo vandenyno užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
Tokijo atsisakymas pripažinti Maskvos valdžią šiose salose daugiau kaip septynis dešimtmečius yra kliūtis taikai.
Po derybų už uždarų durų V.Putinas sakė žurnalistams, kad abiejų šalių laukia dar daug „kruopštaus darbo, kol bus sudarytas koks nors susitarimas, bet sveikino šį „naudingą ir dalykišką“ susitikimą.
Prezidentas patvirtino, kad Maskva lieka suinteresuota plėtoti derybų procesą, remiantis 1956 metų Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija, „į pirmąją vietą iškeliančią taikos sutarties pasirašymą“, sakė V.Putinas.
Šioje deklaracijoje minima galimybė perduoti Japonijai dvi mažesnes iš keturių ginčijamų Pietų Kurilų salų, tačiau tik sudarius formalią taikos sutartį tarp Tokijo ir Maskvos. Vis dėlto šios sutarties nepavyko sudaryti, nes Tokijas reiškė pretenzijas į visas keturias salas, o galiausiai sudarė karinį aljansą su Vašingtonu.
Per bendrą spaudos konferenciją Sh.Abė sakė, kad lyderiai „aptarė taikos sutartį nieko vienas nuo kito neslėpdami“ ir „susitarė energingai tęsti darbą“.
Premjero atstovas Takeshi Osuga sakė, kad po susitikimo dalyvaujant ministrams lyderiai tęsė apie 50 minučių trukusį pokalbį akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. „Vėliau ministras pirmininkas Abe mums pasakė, kad per šį pokalbį jiedu atvirai ir sąžiningai aptarė taikos sutarties klausimą“, – pridūrė atstovas.
Pasak T.Osugos, lyderiai „susitarė pasirūpinti, kad kuo greičiau prasidėtų bendra ūkinė veikla Kurilų salose, ir ją plėtoti“. Anot atstovo, ypač daug dėmesio taip pat buvo skirta bendriems projektams Tolimuosiuose Rytuose.
Sh. Abe apsilankymas Maskvoje yra pirmas jo kelionės Europoje etapas. Trečiadienį jis pasakys kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose Šveicarijoje.
Jokio „poslinkio“ prekybos klausimu
Maskva tūžmingai reagavo į Sh.Abe naujametinę kalbą, kurioje jis sakė, jog minimose salose gyvenantiems rusams reikėtų padėti pripažinti, kad „jų namų priklausomybė pasikeis“.
Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Japonija turėtų liautis vadinusi įstatymuose minimas salas savo Šiaurinėmis Teritorijomis, taip pat pareiškė, kad spręsti šį ginčą trukdo Tokijo karinis aljansas su Vašingtonu.
Pasak jo, Tukijas turi pripažinti Rusijos suverenumą Kuriluose.
„Kodėl Japonija yra vienintelė šalis pasaulyje, negalinti sutikti su visais Antrojo pasaulinio karo rezultatais?“ – klausė jis.
Kodėl Japonija yra vienintelė šalis pasaulyje, negalinti sutikti su visais Antrojo pasaulinio karo rezultatais? – klausė jis.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos tikriausiai bus „ištęstas procesas“, taip dar labiau sumažindamas viltis, jog greitai gali būti rastas sprendinys.
Maskva taip pat apgailestavo dėl Japonijos nenoro investuoti į projektus Rusijoje, įskaitant pačius Kurilus.
Antradienį V.Putinas teigė, kad sprendžiant ekonominio bendradarbiavimo klausimus neįvyko jokio „kokybinio poslinkio“, bet išreiškė viltį, kad dvišalė prekyba nuo 18 mlrd. JAV dolerių (apie 15,9 mlrd. eurų) 2017 metais išaugs iki 30 mlrd. dolerių (26,4 mlrd. eurų).
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas po susitikimo sakė, kad Maskva norėtų sulaukti kokių nors investicijų, kad taikos derybos toliau judėtų.
„Būtina vystyti prekybos ir ekonominius ryšius – tai leistų išspręsti kitus klausimus“, – pabrėžė jis.
„Galinga viešoji nuomonė“
Ginčijamos Kurilų salos yra Iturupas, Kunaširas, Chabomajus ir Šikotanas. Viena jų yra mažiau nei 10 km nuo Japonijos Hokaido salos. Trys šių salų yra gyvenamos, o Chabomajus tėra salelių grupė, kurioje tik budi pasieniečiai.
Japonų naujienų agentūra „Kyodo“ remdamasi šaltiniais vyriausybėje pranešė, kad Sh. Abe linksta sutikti su tokiomis gairėmis taikos sutarčiai.
Tačiau neaišku, ar Kremlius norės perduoti net dvi mažesniąsias salas, Šikotaną ir Chabomajų.
Ši salų grandinė užtikrina Rusijai strateginę Ochotsko jūros kontrolę.
Net negyvenamų salų atidavimas būtų nepalankiai įvertintas Rusijoje, kur Antrasis pasaulinis karas turi nepaprastą simbolinę reikšmę, o teritoriniai pokario laimėjimai yra laikomi nediskutuotinu dalyku.
Antradienį prie Japonijos ambasados Maskvoje susirinko protestuotojų grupelė su raudonomis kairiųjų vėliavomis. Kairiųjų politikas Sergejus Udalcovas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad 11 žmonių sulaikė policija.
Nepriklausomo Levados centro praėjusio mėnesio apklausa rodė, kad 74 proc. rusų nepritartų kai kurių salų išmainymui į taikos sutartį. Priešingą nuomonę pareiškė tik 17 proc. respondentų.
Kad susitarimas veiktų, „didžioji dauguma visuomenės Rusijoje ir Japonijoje turi remti susitarimą“, tad Kremlius turi arba įtikinti rusus, kad toks sprendimas būtų visuomenės labui, arba praleisti retą progą pagerinti santykius su kaimyne Azijoje, laikraštyje „Vedomosti“ rašė Dmitrijus Treninas, vadovaujantis Carnegie centrui Maskvoje.
Rusijos valstybinė televizija viršūnių susitikimą vertino santūriai.
Naujienų laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas ginčijo net mintį, kad Japonija galėtų būti Rusijos draugė, kol nepritaria Maskvos politikai, o jos teritoriją yra „okupavę“ JAV kariškiai.
Kalbėdamas apie Kurilus savo populiarioje laidoje „Vesti nedeli“ („Savaitės naujienos“) D.Kiseliovas teigė, kad 90 proc. rusų nepritaria jokių salų grąžinimui Japonijai.
„Ar Putinas norėtų ignoruoti šią galingą viešąją nuomonę?“ – klausė jis ir atsakė: „Neįmanoma.“
