Per 6,1 balo žemės drebėjimą Osakos didmiesčio regione žuvo trys žmonės. Smarkiai drebant žemei griuvo betono sienos, virto parduotuvių lentynos, kai kur laikinai nutrūko elektros ir vandens tiekimas.
Gaisrų ir nelaimių valdymo agentūra nurodė, kad penkių prefektūrų ligoninėse gydoma 214 žmonių. Daugiausiai sužeistųjų yra Osakoje; apie juos detalių nepateikiama. Tačiau pranešta, kad Kioto ir dar trijose kaimyninėse prefektūrose sužeisti žmonės nukentėjo nesunkiai.
Anksčiau agentūra patvirtino, kad šis žemės drebėjimas pareikalavo mažiausiai trijų žmonių, tarp jų vieno vaiko, gyvybių.
Premjeras Shinzo Abe žurnalistams sakė, kad vyriausybė „vieningai dirba, o pirmutinis jos prioritetas yra gelbėti žmonių gyvybes“.
„Stiprus kratymas“
Vietos pareigūnai sakė negavę pranešimų apie didelę žalą šiame itin urbanizuotame, tankiai sustatytų daugiabučių rajone, kurį raižo gatvės ir geležinkelio linijos.
NHK reportaže buvo matyti, kaip ugniagesiai gesina gaisrą vienuose namuose į šiaurę nuo Osakos, o keli transliuotojai parodė, kaip į gatves plūsta vanduo iš nutrauktų požeminių vamzdžių.
Drebėjimas įvyko apie 8 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku, kai peronuose turėjo būti daugybė traukinių į darbą laukusių žmonių.
Kažkiek traukinių, įskaitant greituosius traukinius „Shinkansen“, nebevažinėja.
Branduolinių technologijų reguliavimo administracija (NRA) pranešė neaptikusi jokių problemų vietos atominėse elektrinėse, bet kai kurios kompanijos, tarp jų „Honda“, paskelbė, kad sustabdė darbą vietos gamyklose.
Elektros kompanija „Kansai Electric“ savo interneto svetainėje pranešė, kad Osakos regione 170 tūkst. būstų liko be elektros.
Nors drebėjimo stiprumas nebuvo itin didelis, jo metu buvo jaučiamas stiprus, šešto laipsnio iš septynių empirinėje Japonijos skalėje, purtymas. Tokio laipsnio purtymas reiškia, kad žmogui suku išstovėti ant kojų.
„Grindys labai smarkiai judėjo. Tai buvo stiprus vertikalus kratymas. Beveik visi indai nukrito ant grindų ir sudužo“, – sakė 50 metų slaugytoja Kaori Iwakiri iš Morigučio, esančio į šiaurę nuo Osakos.
Grindys labai smarkiai judėjo. Tai buvo stiprus vertikalus kratymas. Beveik visi indai nukrito ant grindų ir sudužo, – sakė 50 metų slaugytoja Kaori Iwakiri.
„Mano tėvai liko be elektros ir neturi vandens. Dabar ketinu nunešti jiems vandens“, – sakė ji.
52 metų Eiji Shibuya sakė, kad drebėjimas jam priminė niokojamą 1995 metų Kobės drebėjimą, per kurį žuvo beveik 6,5 tūkst. žmonių.
„Buvau priblokštas. Nieko negalėjau daryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis Itamio miesto Osakos regiono rytuose gyventojas.
„Nerimavau dėl sūnaus, nes jis buvo ką tik išėjęs į mokyklą. Lengviau atsikvėpiau, kai įsitikinau, kad jis saugus“, – pridūrė jis.
Pakartotinių smūgių tikimybė
Po drebėjimo buvo daug nestiprių pakartotinių požeminių smūgių ir Japonijos meteorologijos agentūros darbuotojas perspėjo gyventojus neprarasti budrumo.
„Nuogąstaujama, kad stipriai supurtytuose rajonuose padidėjo namų griuvimo ir žemės nuošliaužų rizika“, – sakė Toshiyuki Matsumori, atsakingas už drebėjimų stebėseną.
Vyriausybės atstovas Y.Suga taip pat perspėjo dėl „tikimybės, kad bus stiprių pakartotinių požeminių smūgių“.
„Artimiausias dvi ar tris dienas, tikėtina, bus didelio masto drebėjimų“, – žurnalistams sakė jis.
Japonija priklauso vadinamajam Ugnies žiedui – tektoninio aktyvumo zonai, juosiančiai Ramųjį vandenyną. Šioje zonoje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
2011 metų kovo 11 dieną po 9 balo stiprumo drebėjimo Ramiajame vandenyne kilęs cunamis padarė didžiulę žalą ir nusinešė tūkstančius gyvybių.
Be to, cunamiui užliejus Fukušimos atominės elektrinės aušinimo sistemą išsilydė trijų reaktorių aktyvioji masė. Tai buvo didžiausia Japonijos pokario nelaimė bei rimčiausias branduolinis incidentas nuo 1986 metų Černobylio avarijos.
