Pakrančių sargybos ir Japonijos meteorologijos agentūros pranešimuose nurodoma, kad apie 200 metrų skersmens salelė iškilo netoli nedidelės negyvenamos Nišinošimos salos, priskiriamos prie Bonino salų, dar žinomų kaip Ogasavaros salynas.
Tas salynas, kurį sudaro maždaug 30 salų, yra už tūkstančio kilometrų į pietus nuo Tokijo. Kaip ir visa Japonija, jis yra seismiškai aktyvioje zonoje, vadinamoje Ramiojo vandenyno ugnies žiedu.
Pakrančių sargyba trečiadienį paskelbtame pranešime perspėjo, jog dėl ugnikalnio išsiveržimo pakilo tirštų juodų dūmų debesis. Ketvirtadienį parodytuose televizijos reportažuose matomi tiršti dūmai, pelenai ir akmenys, besiveržiantys iš kraterio, aplink kurį smarkiai garavo vanduo.
Pakrančių sargybos vulkanologas Ito Hiroshi naujienų televizijai FNN sakė, kad naujoji sala dar gali būti suardyta vandenyno.
„Tačiau ji taip pat gali likti visam laikui“, – pažymėjo jis.
Praeitą kartą ugnikalniai tame regione išsiveržė praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje. Daugiausiai išsiveržimų ten vyksta jūros dugne kelių kilometrų gylyje, palei Idzu, Ogasavaros ir Marianų lovius.
Japonijai priklauso tūkstančiai salų. Kai kuriais atvejais jos padeda pagrįsti Tokijo pretenzijas į didžiulius vandenyno plotus, kuriuose gali būti svarbių energetikos išteklių ir mineralinių žaliavų telkinių.
Japonija planuoja pastatyti uostą ir apsodinti sparčiai augančiais koralais Okinotorišimos salas – dvi uolėtas saleles, esančias dar toliau į pietus nuo Tokijo, kurios pagrindžia Tokijo argumentus teritoriniame ginče su Kinija.
