Palankiai į santykių su Kremliumi atnaujinimą žvelgiantis D.Trumpas atlaidžiau žvelgia ir į kitų valstybių bandymus tartis su Rusija, sako JAV užsienio politikos ekspertai.
Baracko Obamos administracija griežtai kritikavo Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje, Sirijoje ir rusų programišių kibernetines atakas prieš JAV informacines sistema. Tuo metu D.Trumpas vadina V.Putiną stipriu lyderiu ir netgi užsiminė apie Krymo pripažinimą Rusijai.
Praėjusios savaitės telefoniniuose pokalbiuose D.Trumpas ir V.Putinas sutarė dėl „stiprios ir besitęsiančios draugystės“ atkūrimo.
„Trumpo administracija ne taip jautriai reaguos į galimas Rusijos-Japonijos derybas“, – teigė Carnegie instituto Azijos politikos skyriaus ekspertas Jamesas Schoffas.
„Obamos komanda jaudinosi, kad premjero Abės bandymai gali sumažinti sankcijų spaudimą G7 valstybių formate“, – sakė J.Schoffas, turėdamas omenyje septynių galingiausių pasaulio valstybių sankcijas Rusijai.
Mažiau rūpės vieninga pozicija
Tuo metu Tokijas nori tartis su Rusija ir siūlyti jai ekonominį bendradarbiavimą, jei Maskva sutiks pagaliau išspręsti ginčijamų teritorijų klausimą.
J.Schoffo teigimu, verslo magnatas D.Trumpas turėtų žymiai mažiau jaudintis dėl G-7 valstybių solidarumo. Sh.Abe turės žymiai daugiau galimybių gerinti santykius su Rusija ir tartis dėl šiaurinių teritorijų, kurios po Antrojo pasaulinio karo atiteko Sovietų Sąjungai.
Ginčas dėl į šiaurę nuo Hokaido esančių salų trukdė Maskvai ir Tokijui pasirašyti galutinį susitarimą ir šia taikos sutartimi pagaliau formaliai užbaigti karinį konfliktą.
Ramiojo vandenyno forumo, analitikų kompanijos, įsikūrusios Havajuose, vadovas Bradas Glossermanas teigė: „Trumpas gerbia Putiną, tai reiškia, kad jis bent jau bus palankiau nusiteikęs tartis nei Obamos administracija“.
„Jei nemanai, kad Putinas yra grėsmė Vakarams, kaip mano Obama ir Europos valstybės, tai turėsite žymiai mažiau nerimo ir dėl Abės bendradarbiavimo su juo. Tokijui gali užsidegti žalia šviesa“, – sakė B.Glossermanas.
Rusija nenusiteikusi nusileisti
Tiesa, abu ekspertai mano, kad D.Trumpas gali pasiduoti ir respublikonų „kietosios linijos“ šalininkų įtakai ir imti spausti Kremlių.
Jei D.Trumpo JAV mažins spaudimą Rusijai, šiai gali net ir neprireikti Japonijos pagalbos nei atskirų derybų.
„Aš nesitikėčiau jokio prasmingo sprendimo iš Putino dėl svarbiausių klausimų Japonijai“, – skeptiškai galimą sutarimą vertino J.Schoffas.
Aš nesitikėčiau jokio prasmingo sprendimo iš Putino dėl svarbiausių klausimų Japonijai, – skeptiškai galimą sutarimą vertino J.Schoffas.
Gruodžio 16 dieną planuojamas Rusijos prezidento vizitas Jamagučio prefektūroje, Japonijoje. Manoma, kad būtent jo metu Sh.Abe pateiks Japonijos pasiūlymą.
„Putinas norės kalbėti apie japonų investicijas Rusijoje, su neaiškiomis užuominomis, kad pagerėję santykiai ateityje gali sukurti atmosferą, kurioje būtų paliečiamas ir teritorijų klausimas“, – prognozavo ekspertas.
Kinijos veiksnys
B.Glossermano manymu, Rusijos veiksmus apribos ir Kinijos veiksnys. Savo interesus Azijos-Ramiojo vandenyno regione norintis plėsi Pekinas nebus entuziastingai nusiteikęs Japonijos derybų sėkmės klausimu.
„Nemanau, kad Maskva sutars dėl sprendimų, kurie sumažintų jos galimybę manevruoti derybose su Pekinu. Kitaip tariant, nematydama aiškios Pekinos grėsmės, ji derybose žiūrės į Kinijos, o ne Japonijos interesus“, – teigė B.Glossermanas.
„Tai gali keistis, tačiau pasaulio geopolitiniam žemėlapiui reiktų didesnių pasikeitimų, nei Trumpo išrinkimas“, – sakė jis.