„Nusprendžiau atsistatydinti iš ministro pirmininko posto“, – per spaudos konferenciją sakė 65 metų Sh.Abe. Premjeras pridūrė, kad jam atsinaujino opinis kolitas, dėl kurio jis buvo priverstas anksti nutraukti savo pirmąją kadenciją.
Šią žinią, pirmiausiai paskelbtą visuomeninio transliuotojo NHK ir kitų žiniasklaidos priemonių, anksčiau penktadienį patvirtino valdančiosios Liberalų demokratų partijos aukšto rango pareigūnai.
Sh.Abe paaiškino, kad jam buvo paskirtas naujas gydymas ir kad jį reguliariai atliekant nepakaks laiko vykdyti savo pareigas.
„Kadangi dabar nebegaliu patikimai vykdyti žmonių man suteikto mandato, nusprendžiau, kad nebeužimsiu premjero posto“, – sakė jis.
Tikimasi, kad Sh.Abe dar vadovaus vyriausybei, kol jo valdančioji Liberalų demokratų partija išsirinks įpėdinį. Šiuose rinkimuose tikriausiai dalyvaus tiek įstatymų leidėjai, tiek eiliniai partijos nariai.
Kol kas nėra aiškaus sutarimo, kad galėtų pakeisti Sh.Abe. Tarp potencialių kandidatų buvo minimi vicepremjeras Taro Aso, kuriam taip pat priklauso finansų ministro portfelis, arba vyriausiasis kabineto sekretorius Yoshihide Suga.
Premjeras atsiprašė tėvynainių dėl savo ankstyvo pasitraukimo.
„Norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti Japonijos žmonių, kad palieku postą likus metams iki mano kadencijos pabaigos, tęsiantis rūpesčiams dėl koronaviruso, kai įvairios politikos priemonės tebėra įgyvendinamos“, – sakė Sh.Abe ir žemai nusilenkė.
Gandai apie galimai pašlijusią premjero sveikatą sklandė jau kelias savaites, ypač sustiprėjo pastarosiomis dienomis, kai Sh.Abe dukart apsilankė ligoninėje, kad jam būtų atlikti tyrimai, apie kuriuos detalių tuo metu nebuvo skelbiama.
Premjeras šį mėnesį pasiėmė tris atostogų dienas, o rugpjūčio 17-ąją iš anksto viešai nepaskelbęs nuvyko į ligoninę, kur praleido ilgiau kaip septynias valandas, kol jam buvo atlikti sveikatos tyrimai.
Po savaitės jis apsilankė toje pačioje ligoninėje atlikti papildomų tyrimų ir tąsyk sakė ketinąs toliau dirbti.
Šalyje, garsėjusioje, jog jos premjerai neilgai išsilaikydavo postuose, Sh.Abe pasitraukimas žymi neįprastai ilgo stabilumo laikotarpio pabaigą. Nacionalistinių pažiūrų Sh.Abe yra užmezgęs glaudžius ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet jo politika pykdė Šiaurės ir Pietų Korėjas bei Kiniją.
Vis tik Sh.Abe nepasiekė savo tikslo oficialiai perrašyti po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų Japonijai parašytą pacifistinę konstituciją, nes šis siekis nesulaukė pakankamo visuomenės palaikymo.
2006 metais, būdamas 52-ejų, Sh.Abe tapo jauniausiu Japonijos premjeru. Jis yra šalies politikoje pasižymėjusios giminės atstovas: Sh.Abe senelis Nobusuke Kishi taip pat dirbo vyriausybės vadovo poste.
Per savo vadovavimą Sh.Abe dažnai pabrėždavo norįs padaryti Japoniją „normalia“ ir „gražia“ valstybe, turinčia stipresnę kariuomenę ir atliekančią reikšmingesnį vaidmenį sprendžiant tarptautinius reikalus.
Atsistatydinimas dėl sveikatos priežasčių Sh.Abe būtų jau ne pirmasis: 2007-aisiais jis pasitraukė iš pareigų vos metus išdirbęs vyriausybės vadovo poste per savo pirmąją kadenciją.
Politikui buvo diagnozuotas opinis kolitas, bet 2012 metais sugrįžęs į valdžią Sh.Abe sakė, kad jo liga sėkmingai valdoma naujais vaistais.
Patvirtina žinia apie premjero pasitraukimą prieštarauja penktadienį ryte vyriausybės atstovo Yoshihide Sugos išsakytam pareiškimui, kad Sh.Abe sveikatos būklė yra gera.
„Matausi su juo kiekvieną dieną ir man atrodo, kad jo būklė būtų niekaip nepasikeitė“, – per įprastą spaudos konferenciją žurnalistams sakė Y.Suga.
Ketvirtadienį vyriausybės atstovas naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad Sh.Abe „be abejo“ galės dirbti iki savo kadencijos pabaigos 2021 metų rugsėjį.
„Jam viskas bus gerai“, – tikino pareigūnas.
Vis tik sveikatos problemos atrodė didinančios spaudimą Sh.Abe, šią savaitę tapusiu ilgiausiai per Japonijos istoriją nepertraukiamai dirbusiu premjeru.
Nors naujojo koronaviruso poveikis Japonijai buvo gana ribotas, Sh.Abe vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl savo atsako į šią krizę, įskaitant nuomonės kaitaliojimą dėl pagalbos išmokų ir daug pašaipų išprovokavusio sprendimo kiekvienam namų ūkiui išduoti po dvi medžiagines apsaugines kaukes.
Premjero vadovaujama ekonomikos politika, praminta „Abenomika“, taip pat buvo vis labiau peikiama, šaliai užfiksavus recesiją dar prieš prasidedant koronaviruso krizei.
Vis tik ekspertai sakė, kad valdančioji Liberalų demokratų partija nenorėtų, jog Sh.Abe pasitrauktų pirma laiko, juolab kad kol kas nėra bendro sutarimo, kas galėtų tapti jo įpėdiniu.
Susiskaldžiusi Japonijos opozicija taip pat iki šiol nesugebėjo pasinaudoti prastėjančiais vyriausybės populiarumo reitingais, todėl nebuvo didelio spaudimo Sh.Abe atsistatydinti.
Netikėto atsistatydinimo scenarijus atveria įvairių galimybių. Gali būti, kad vyriausybės vairą laikinai perims vicepremjeras T.Aso, kuriam taip pat priklauso finansų ministro portfelis, arba vyriausiasis kabineto sekretorius Yoshihide Suga.
Vėlesni partijos lyderio rinkimai galėtų atvesti į valdžią visavertį įpėdinį.
Kaip galimi pretendentai buvo minimi tiek T.Aso, tiek Y.Suga ir dar keli buvę ir esami kabineto nariai.
