Tai bus pirmasis Japonijos premjero vizitas šiitiškoje respublikoje per daugiau nei keturis dešimtmečius. Jis organizuojamas Tokijui nusprendus imtis tarpininko vaidmens ir pamėginti sumažinti įtampą Vašingtono ir Teherano santykiuose.
Vienas Japonijos vyriausybės atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Tokijas „dar derina detales, įskaitant tai, su kuo mūsų ministras pirmininkas ten susitiks“.
Tuo tarpu vietos žiniasklaida pranešė, kad Sh. Abe susitiks derybų su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei ir prezidentu Hassanu Rouhani.
Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ informavo, kad tai bus pirmasis Japonijos vyriausybės vadovo vizitas Irane per 41 metus.
Smarkiai išaugus įtampai tarp Irano ir svarbios Japonijos sąjungininkės Amerikos, Sh. Abe pasisiūlė imtis tarpininko vaidmens ir tiesiogiai susitikti derybų su pagrindiniais Irano lyderiais.
Gegužės pabaigoje per valstybinį vizitą Tokijuje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neatmetąs derybų su Teheranu galimybės. Taip jis, regis, uždegė žalią šviesą Japonijos premjero planui.
Sh. Abe per bendrą spaudos konferenciją su D.Trumpu sakė: „Japonijai ir Jungtinėms Valstijoms glaudžiai bendradarbiaujant, aš norėčiau padėti sumažinti dabartinę įtampą, susijusią su Iranu.“
Tokijas ir Teheranas išsaugojo gerus ryšius, nes nedaug išteklių turinčiai Japonijai labai svarbus naftos importas iš Artimųjų Rytų. Visgi praėjusiais metais naftos importas iš Irano sudarė tik 5,3 proc. viso šalies importo.
Nuo 2016 metų, kai D.Trumpas buvo išrinktas prezidentu, Irano ir JAV lyderiai nevengia aštrios retorikos vienas kito atžvilgiu ir dažnai apsikeičia abipusiais įžeidimais.
Pernai gegužę D.Trumpas įgyvendino savo rinkimų kampanijos pažadą ir išvedė Jungtines Valstijas iš svarbaus 2015 metų tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos bei grąžino šiitiškai respublikai sankcijas.
Žodžių karas tarp Teherano ir Vašingtono suintensyvėjo, kai Jungtinės Valstijos įtraukė Irano elitinę Revoliucinę gvardiją į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą. Iranas atsikirto paskelbdamas Ameriką „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotas amerikiečių pajėgas – „teroristinėmis grupėmis“.
Nerimas, kad žodžių karas gali peraugti į karinę konfrontaciją, sustiprėjo, kai JAV pasiuntė į regioną lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamąją grupę, raketų „Patriot“ bateriją ir strateginių bombonešių B-52.
