„Atvirai diskutuosiu su būsimuoju (JAV) prezidentu D. Trumpu ir vesiu aljansą į naujas aukštumas“, – parlamente sakė Sh. Ishiba ir pridūrė, kad tai „padės realizuoti laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“ idėją.
„Be abejo, JAV turi savo nacionalinius interesus, o Japonija – savo nacionalinius interesus. Todėl manau, kad atviras keitimasis nuomonėmis ir abiejų šalių nacionalinių interesų stiprinimas sinergijos būdu padės įgyvendinti laisvo ir atviro Ramiojo vandenyno šalių regiono idėją“, – teigė jis.
Pekinas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių teritoriniuose ginčuose, įskaitant tuos, kurie susiję su Taivanu, elgiasi vis agresyviau.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet vykdoma trilijonų eurų vertės prekyba. Tokijas ir Pekinas yra įsitraukę į teritorinį ginčą dėl salų Rytų Kinijos jūroje.
Tokijas taip pat nerimauja dėl branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos vykdomos raketų veiklos plėtros. D. Trumpas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) susitiko per savo pirmąją kadenciją.
Sh. Ishiba, kuris laikomas gynybos politikos ekspertu, paragino sukurti Azijos NATO, kurios principas būtų, kad vienos šalies užpuolimas būtų laikomas viso aljanso užpuolimu.
„Japonijos ir JAV saugumo aljansas yra Japonijos diplomatijos ir saugumo pagrindas“, – tvirtino Sh Ishiba.
„Tačiau tuo pat metu Jungtinės Valstijos gauna didelę strateginę naudą iš objektų ir teritorijų, kurias (kontroliuoja) JAV pajėgos Japonijoje“, – pažymėjo jis.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją tuometinis Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) palaikė šiltus asmeninius santykius su JAV prezidentu ir kelis kartus kartu su juo žaidė golfą.
Po D. Trumpo pergalės rinkimuose lapkričio pradžioje Sh. Ishiba pareiškė, kad labai draugiškai pasikalbėjo su išrinktuoju prezidentu.
Pagrindinės sąjungininkės Japonija ir Jungtinės Valstijos yra viena kitos didžiausios užsienio investuotojos, o Japonijoje, daugiausia Okinavoje į rytus nuo Taivano, dislokuota 54 tūkst JAV karių.
Japonija atsisako griežtos pacifistinės pozicijos ir siekia įgyti „atsakomojo smūgio“ pajėgumų. Balandį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Sh. Ishibos pirmtakas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) paskelbė apie „naują erą“ gynybos srityje.
Japonija jau dabar dvigubai didina savo karines išlaidas, kad atitiktų minimalius NATO reikalavimus skirti gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. nuo BVP.
Tačiau D. Trumpo požiūris „Amerika pirmiausia“ gali reikšti, kad antrosios kadencijos metu jis skirs mažiau pinigų ir spaus Japoniją skirti dar daugiau lėšų.
D. Trumpas pirmadienį taip pat sukėlė paniką tarp kai kurių didžiausių JAV prekybos partnerių, kai pareiškė, kad ketina įvesti 25 proc. muitų tarifus Meksikos ir Kanados importuojamoms prekėms ir taikyti 10 proc. muitą prekėms iš Kinijos.
Daugelis Japonijos eksportuotojų, įskaitant automobilių gamintojus „Toyota“ ir „Honda“, turi gamyklų Meksikoje ir Kanadoje. Šią savaitę abiejų įmonių akcijos smarkiai krito.
Japonijos vyriausybės pareigūnai atsisakė komentuoti D. Trumpo grasinimus dėl muitų, o Sh. Ishiba penktadienį tiesiogiai šio klausimo nesureikšmino.
