„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Japonijos vyriausybė prognozavo Fukušimos jėgainės reaktorių išsilydymą nuo pirmosios avarijos dienos

Japonijos vyriausybė praėjus kelioms valandoms po pernai smogusio galingo cunamio numatė, kad nuniokotos Fukušimos atominės jėgainės reaktorių šerdys gali išsilydyti, tačiau praėjo daugiau nei mėnuo, kol pareigūnai viešai pripažino šią grėsmę, rodo penktadienį paskelbti ministrų kabineto pasitarimų protokolai.
Sprogimas Fukušimos-1 atominėje elektrinėje
Sprogimas Fukušimos-1 atominėje elektrinėje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pernai kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis sugadino aušinimo sistemas bendrovės „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) eksploatuojamoje Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, sukeldamas didžiausią pasaulyje branduolinę avariją nuo sprogimo Ukrainoje veikusioje Černobylio elektrinėje 1986 metais.

„Tebeveikiančios aušinimo sistemos maitinamos akumuliatorių. Jis veiks aštuonias valandas“, – nurodoma išvadoje, padarytoje per pirmąjį krizinį ministrų kabineto posėdį, surengtą praėjus keturioms valandoms po žemės drebėjimo.

„Jeigu reaktorių šerdžių temperatūra didės ilgiau nei aštuonias valandas, galimas jų išsilydymas“, – nurodė neįvardytas posėdžio dalyvis.

Vienas Prekybos ministerijos pareigūnas, atlikęs vyriausybės atstovo vaidmenį po šios avarijos, buvo pakeistas, kai kovo 12 dieną užsiminė apie reaktorių šerdžių išsilydymo galimybę.

Tik gegužę TEPCO pripažino, kad branduolinio kuro strypai veikiausiai tikrai išsilydė, išprovokuodama kritikos bangą, jog bendrovė ir pareigūnai stengiasi nuslėpti tikrąjį avarijos mastą.

Šiuo metu TEPCO laikosi nuomonės, kad jėgainėje, esančioje už 240 kilometrų į šiaurės rytus nuo Tokijo, branduolinio kuro strypai išsilydė trijuose iš šešių reaktorių.

Ministrų kabineto posėdžių protokolai buvo paskelbti likus dviem dienoms iki katastrofos, per kurią žuvo arba dingo 19 tūkst. žmonių, pirmųjų metinių.

Kiti šių protokolų tekstai atskleidžia Japonijos aukščiausių vadovų sutrikimą ir nesutarimus, šalį ištikus didžiausiai krizei po Antrojo pasaulinio karo.

„Kas yra tikrasis operacijos vadovas? – tuometis vidaus reikalų ministras Yoshihiro Katayama klausė per kovo 15 dieną vykusį posėdį Branduolinių krizių reagavimo centro būstinėje. – Gavau per daug nesuprantamų reikalavimų ir prašymų. Niekas nelaiko vadžių.“

Kovo 14 dieną tuometis premjeras Naoto Kanas nurodė, kad specialistai sutaria, jog 20 kilometrų spindulio evakuacijos zona aplink pažeistą elektrinę yra pakankama. Tačiau su juo nesutiko tuometis nacionalinės strategijos ministras Koichiro Gemba, pažymėjęs, jog esama kitokių požiūrių.

K.Gemba, išrinktas Fukušimos apygardoje, per kitą posėdį sakė: „Tai karas. Galime tik laimėti arba pralaimėti. Jau pralaimime kai kuriuos mūšius. Tačiau svarbiausia, kaip mums pavyks apriboti savo nuostolius.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs