Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A.Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius iš 99,7 proc. apylinkių.
Tai reiškia, kad matematiškai R.Trzaskowskiui nebeįmanoma aplenkti A.Dudos, kuris tęs darbą prezidentūroje. Netrukus A.Dudos pergalę patvirtino ir Lenkijos vyriausioji rinkimų komisija.
Vis tik galutiniai rezultatai galėtų šiek tiek skirtis.
Pasak valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Sylwester'o Marciniako, dar negauti duomenys iš penkių Lenkijos ir devynių užsienio (Briuselio, Londono ir Mančesterio) apylinkių.
Jei bus patvirtinti preliminarūs rezultatai, šie rinkimai baigsis vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindėtų didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje.
Sekmadienį įvykęs balsavimas turėjo būti surengtas dar gegužės mėnesį, tačiau buvo atidėtas dėl rimtų politinių nesusitarimų.
Rinkimai vainikavo karčią kampaniją, kurioje vyravo kultūros klausimai, o vyriausybė, valstybinė žiniasklaida ir įtakinga Katalikų Bažnyčia vieningai rėmė A.Dudą.
Valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ partijos palaikomas A.Duda agitavo už tradicines vertybes ir socialines išlaidas, siekdamas antros penkerių metų kadencijos šioje daugiausia katalikiškoje valstybėje.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus lenktynėms, jis pakrypo dar labiau į dešinę, ieškodamas naujų rinkėjų. A.Duda ėmėsi prieš gėjus nukreiptos retorikos, smerkdamas LGBT teisių judėjimą kaip už komunizmą pavojingesnę „ideologiją“.
A.Dudos rinkimų kampanija, pasitelkdama senus antisemitinius tropus, taip pat teigė, kad R.Trzaskowskis „išduos“ lenkų šeimas žydų interesams.
Lenkijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno didžiausia žydų bendruomenė Europoje, bet per Holokaustą daugumą jos narių išžudė naciai.
Pasak ekspertų, rinkimų rezultatai reiškia, kad valdančioji partija, kritikuota šalyje ir užsienyje dėl kontraversiškų teismų sistemos reformų, daugelio nuomone, varžančių demokratines laisves, patirs vis labiau savo jėgomis pasitikinčios opozicijos spaudimą.
„Nepaisant Trzaskowskio pralaimėjimo, jo stiprus pasirodymas atrodo kaip nauja pradžia, nauja dinamika opozicijai“, – vietos žiniasklaidai sakė Varšuvos universiteto politologas Andrzejus Rychardas.
„Esame ant labai reikšmingų pokyčių Lenkijos politinėje scenoje slenksčio“, – pridūrė jis ir pastebėjo: „Trzaskowskis atrodo nusiteikęs vadovauti opozicijai.“
„Lenkija skilusi pusiau“
Vyriausybei gresia didelių iššūkių dėl koronaviruso pandemijos, kurios padariniai stumia Lenkiją į recesiją – pirmąją šaliai nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius.
A.Duda pažadėjo apsaugoti labai populiarias socialinių išmokų programas, įvestas PiS vyriausybės.
„Lenkija yra skilusi pusiau“, – sakė Varšuvos technologijų universiteto Verslo mokyklose profesorius Witoldas Orlowskis. Jis prognozavo, kad šalies laukia „labai sunkus laikotarpis“.
„Viena vertus, net ir ši menka pergalė yra PiS sėkmės, leisianti jai toliau valdyti – bent jau techniškai, – aiškino jis. – Kita vertus, socialinė ir ekonominė padėtis blogės, o rinkėjai didžiąja dalimi kaltins PiS.“
Komentuodami padėtį užsienio politikos fronte ekspertai sako, kad A.Dudos glaudūs ryšiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali atsigręžti kitu galu, jeigu Amerikos lyderis nebūtų perrinktas ateinantį lapkritį.
Per rinkimus A.Duda buvo ypač tvirtai palaikomas kaimiškose vietovėse ir miesteliuose, taip pat rytinėje šalies dalyje. R. Trzaskowskiui geriau sekėsi didžiuosiuose miestuose ir vakarų regionuose, besiribojančiuose su Vokietija.
„Šių rinkimų rezultatai – pusiau pasidalijusi Lenkija, kurios ateitis ne itin rožinė, nes bus sunku sumažinti susiskaldymą ir atkurti ryšį tarp abiejų pusių“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Kazimierzas Kikas.
