Nuo penktadienio mažiausiai 40 šalies miestų, įskaitant sostinę Teheraną, vyko demonstracijos, kuriose protestuotojai reikalavo nutraukti smurtą ir diskriminaciją prieš moteris bei panaikinti privalomą hidžabo dėvėjimą, rašo CNN.
Šeštadienį Irano valstybinė naujienų agentūra „Tasmin“, remdamasi saugumo pareigūnu, pranešė, kad dėl protestų suimta mažiausiai 1 200 žmonių.
Pranešama, kad per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo dešimtys protestuotojų.
Nepriklausomai neįmanoma patikrinti žuvusiųjų skaičiaus – tikslaus skaičiaus niekas, nepriklausantis Irano vyriausybei, negali patvirtinti, o opozicijos grupės, tarptautinės teisių gynimo organizacijos ir vietos žurnalistai pateikė skirtingus skaičiavimus. Penktadienį „Amnesty International“ teigė, kad žuvo mažiausiai 30 žmonių, įskaitant keturis vaikus; valstybinės Irano Islamo Respublikos transliuotojo žiniasklaidos duomenimis, žuvo 35 žmonės.
-
Irane per protestus dėl jaunos moters mirties žuvo mažiausiai 35 žmonės
-
Policija: Irane sulaikyta per 700 protestuotojų, tarp jų – 60 moterų
-
Į Irano ambasadą Atėnuose sviestas Molotovo kokteilis
-
Irano valdžia žada be „jokio atlaidumo“ malšinti moterų vadovaujamus protestus
-
ES smerkia „nepateisinamą ir nepriimtiną“ protestų malšinimą Irane
Valdžios institucijos per demonstracijas taip pat nusitaikė į žurnalistus – mažiausiai 17 jų buvo suimti, pranešė spaudos laisvę stebintis ne pelno siekiantis Žurnalistų apsaugos komitetas.
Tuo tarpu Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC), elitinis Irano kariuomenės sparnas, įkurtas po 1979 m. revoliucijos šalyje, paprašė visų žmonių padėti atpažinti protestuotojus, pranešė pusiau oficiali šalies naujienų agentūra „Fars News“.
Jaunoji iraniečių karta kyla į gatves prieš dešimtmečius trukusias represijas – tikriausiai drąsiau nei bet kada anksčiau.
Dešimtmečius vykdytos represijos
Valdžios institucijos tikisi, kad apribojusios internetą galės kontroliuoti protestus – naujausią pastaraisiais metais per Iraną nusiritusią bangą. Jie prasidėjo nuo 2009 m. Žaliųjų judėjimo dėl ginčijamų rinkimų rezultatų, o neseniai – nuo 2019 m. protestų, kuriuos sukėlė padidėjusios degalų kainos. Manoma, kad prieš trejus metus per smurtinį susidorojimą žuvo šimtai žmonių, o tūkstančiai buvo sužeisti, remiantis JT ir teisių grupių paskelbtais skaičiavimais.
Tačiau šių metų protestai kitokie – savo mastu, apimtimi ir precedento neturinčiu feministiniu pobūdžiu. Be to, protestai mobilizuojasi nepaisant socialinių ir ekonominių skirtumų. Jaunoji iraniečių karta kyla į gatves prieš dešimtmečius trukusias represijas – tikriausiai drąsiau nei bet kada anksčiau.
Demonstracijos išplito dešimtyse Irano miestų – nuo kurdų regiono šiaurės vakaruose iki sostinės Teherano ir net tradiciškai konservatyvių miestų, tokių kaip Mašhadas.
Nors demonstracijas paskatino M.Amini mirtis, iš pradžių raginimai prisiimti atsakomybę virto reikalavimais suteikti daugiau teisių ir laisvių, ypač moterims, kurios nuo 1979 m. Islamo revoliucijos dešimtmečius buvo diskriminuojamos ir kurių teisės buvo griežtai ribojamos.
Tačiau vis dažniau pasigirsta raginimų pakeisti režimą. Žmonės visoje šalyje skanduoja „mirtis diktatoriui“, turėdami omenyje aukščiausiąjį lyderį, ir nuplėšia ajatolos Ali Chamenėjaus portretus. Penktadienio vakarą pasirodė įspūdingi vaizdai iš A.Chamenėjaus gimtinės Mašhado mieste, kur protestuotojai padegė vienu Islamo revoliucijos simbolių laikomo žmogaus statulą. Anksčiau tokios scenos buvo neįsivaizduojamos.
Visa tai vyksta tuo metu, kai Irano griežtosios linijos vadovybė patiria vis didesnį spaudimą dėl derybų, kuriomis siekiama atgaivinti įstrigusį 2015 m. branduolinį susitarimą, ir dėl ekonomikos būklės, kuriai taikomos JAV sankcijos; paprasti iraniečiai stengiasi susidoroti su sparčiai augančia infliacija.
Anksčiau tokios scenos buvo neįsivaizduojamos.
Nors šie protestai yra didžiausias iššūkis vyriausybei per daugelį metų, analitikai mano, kad vyriausybė greičiausiai sieks juos suvaldyti, pasitelkdama anksčiau naudotą griežtą taktiką. Yra ženklų, kad artėja brutalus susidorojimas, kartu su interneto apribojimais tokio lygio, kokio nebuvo nuo 2019 m. Tarp kitų priemonių – vyriausybė mobilizuoja savo šalininkus į masinius mitingus po penktadienio maldų; pareigūnai demonstrantus vadina riaušininkais ir užsienio agentais. Taip pat skelbiami grėsmingi perspėjimai, kad susidoroti su protestais bus pasitelkta kariuomenė ir galingas Irano revoliucinės gvardijos korpusas.
Penktadienį kalbėdamas su valstybiniu transliuotoju IRIB, Irano ryšių ministras Ahmadas Vahidi sakė: „Kol nesibaigs riaušės, internetas bus ribojamas. Kad užkirstume kelią riaušių organizavimui per socialinius tinklus, privalome nustatyti interneto apribojimus“.
A.Vahidi komentarai pasirodė po to, kai socialiniuose tinkluose buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matomos viešo pasipriešinimo scenos, kai moterys nusiima ir degina galvos apdangalus, o demonstrantai skanduoja tokius šūkius kaip „moterys, gyvybė, laisvė“.
Žingsnis dar labiau apriboti internetą taip pat susijęs su Jungtinių Tautų raginimu atlikti nepriklausomą M.Amini mirties tyrimą ir paraginti Irano saugumo pajėgas susilaikyti nuo „neproporcingos jėgos“ naudojimo prieš protestuotojus.
Pasipiktinimą dėl M.Amini mirties sukėlė visuomenės skepticizmas dėl valstybės pareigūnų pateiktos versijos, kurie teigia, kad ji mirė ištikus „širdies priepuoliui“ ir ištikta komos. Tačiau M.Amini šeima teigė, kad ji nesirgo jokia širdies ligos.
M.Amini mirtis tapo žiaurios priespaudos, su kuria moterys Irane susiduria jau dešimtmečius, simboliu, o jos vardas pasklido po visą pasaulį: pasaulio lyderiai ją minėjo net šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad JT ekspertai griežtai pasmerkė valstybinės valdžios institucijų naudojamą fizinį smurtą prieš moteris Irane.
„Irano valdžios institucijos teigė, kad (Amini) mirė nuo širdies smūgio, ir tvirtino, kad jos mirtis įvyko dėl natūralių priežasčių. Tačiau kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad M.Amini mirė dėl įtariamo kankinimo ir netinkamo elgesio“, – sakoma pareiškime.
„Raginame Irano valdžios institucijas surengti nepriklausomą, nešališką ir greitą M.Amini mirties tyrimą, paviešinti tyrimo išvadas ir patraukti atsakomybėn visus kaltininkus“, – pridūrė ji.
Susidorojimas su internetu
Interneto stebėsenos agentūra „Netblocks“ penktadienį pranešė, kad tęsiantis protestams iraniečiai susiduria su trečia „nacionalinio masto“ mobiliojo interneto ryšio praradimo banga.
Anksčiau šią savaitę stebėjimo grupė sakė, kad Irane taikomi didžiausi interneto apribojimai nuo 2019 m. Nuo protestų pradžios šalyje iš esmės išjungti mobilieji tinklai, o socialiniai tinklai „Instagram“ ir „WhatsApp“ apriboti.
Siekdami apeiti interneto blokavimą, iraniečiai tiek šalyje, tiek diasporoje kreipiasi į populiarius virtualių privačių tinklų (VPN) teikėjus, tokius kaip „Tor Project“ ir „Hula VPN“, – stebėjimo tarnybos „AppBrain“ duomenimis, tai populiariausios programėlės, kurias Irane galima atsisiųsti per „Google Play Store“ – „Android“ išmaniųjų telefonų naudotojams skirtą programėlių atsisiuntimo rinką.
Tačiau „Netblocks“ įspėjo, kad tokių interneto sutrikimų, kokie šiuo metu pastebimi šalyje, „paprastai neįmanoma išvengti naudojant apėjimo programinę įrangą arba VPN“.
Panašūs interneto apribojimai Irane buvo taikomi 2019 m. lapkritį, iraniečiams beveik visiškai išjungus internetą, valdžios institucijoms bandant pažaboti visoje šalyje plintančius protestus dėl degalų kainų.
Bendrovė „Oracle's Internet Intelligence“ tuo metu tai pavadino „didžiausiu kada nors Irane užfiksuotu interneto išjungimu“.
Tuo tarpu interneto aktyvistų įsilaužėlių grupė „Anonymous“ praėjusią savaitę taip pat taikėsi į Irano vyriausybę internete ir ketvirtadienį paskelbė apie kelis vyriausybinių svetainių pažeidimus.
Naudodami hashtagą #OpIran (trumpinys nuo „Operacija Iranas“), kuris socialinėje žiniasklaidoje ėmė populiarėti po M.Amini mirties, „Anonymous“ taip pat ketvirtadienį tviteryje pranešė, kad organizacijai pavyko įsilaužti į daugiau kaip 1 000 Irano vaizdo stebėjimo kamerų – šio teiginio CNN negalėjo nepriklausomai patvirtinti.
JT ragina atlikti tyrimą
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pareiškė esąs „susirūpinęs dėl pranešimų apie taikius protestus, kurių metu buvo panaudota pernelyg daug jėgos ir dėl to žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių“.
„Raginame saugumo pajėgas susilaikyti nuo nereikalingos ar neproporcingos jėgos naudojimo ir raginame visus laikytis santūrumo, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – sakė JT atstovas Stephane'as Dujarricas per kasdienį JT televizijos pranešimą.
JT teigė atidžiai stebinčios protestus Irane ir paragino valdžios institucijas „gerbti teisę į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves“.
„Taip pat raginame valdžios institucijas gerbti moterų teises ir panaikinti visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją bei įgyvendinti veiksmingas priemones, kad jos būtų apsaugotos nuo kitų žmogaus teisių pažeidimų, laikantis tarptautinių standartų.“
A.Guterresas pakartojo laikinai einančio vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas raginimą, kad „nepriklausoma kompetentinga institucija“ skubiai atliktų M.Amini mirties tyrimą.
Irano vidaus reikalų ministras paneigė, kad Mahsa Amini buvo sumušta, remdamasis incidento tyrimu, šeštadienį pranešė šalies valstybinė naujienų agentūra IRNA.
„Stebėjimų, pokalbių su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, atitinkamų institucijų ataskaitų ir kitų tyrimų rezultatai parodė, kad mirusioji M.Amini nebuvo sumušta, Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi sakė (Irano valstybiniam transliuotojui) IRIB“, – pranešė IRNA.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi paskambino M.Amini šeimai ir nurodė atidžiai ištirti incidentą, kad nebūtų pažeistos jokios teisės, praneša IRNA. Praėjusią savaitę vykdamas į JT Generalinę Asamblėją Niujorke jis sakė, kad pirmosios koronerio išvados parodė, jog mušimo požymių nenustatyta.
Grįžęs į Iraną po kelionės į JT Generalinę Asamblėją Niujorke, E.Raisi taip pat paskambino per protestus Mašhade nužudyto Basij nario, su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu susijusios savanorių sukarintos grupės nario, šeimai, teigiama jo oficialioje interneto svetainėje.
Savo biuro išplatintame pareiškime Raisi pareiškė užuojautą Basij – yra vienos iš penkių IRGC pajėgų nario Rasoolo Dousto Mohammadi šeimai ir sakė, kad „reikia atskirti protestą nuo viešosios tvarkos ir saugumo sutrikdymo“, o protestus pavadino „riaušėmis ir blogiu“.
