Iš Amerikos atvykęs skeptiškumas tapo bene didžiausia staigmena praėjusią savaitę vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Amerikiečių abejonės, be kita ko, suglumino NATO pareigūnus, kurie dar neseniai sveikino Europos Sąjungos ryžtą derinti pastangas stiprinti gynybą – po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos tapo akivaizdu, kad tokios priemonės reikalingos.
Dar praėjusį lapkritį JAV ir NATO atstovai kartu džiaugėsi dėl ES planų pagal Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) iniciatyvą padidinti gynybos finansavimą ir geriau koordinuoti žingsnius gynybos bei ginklų sistemų vystymo srityse.
Negana to, ES įkūrė gynybos tyrimų fondą, kuris, kaip tikimasi, po 2020-ųjų turėtų kasmet sugeneruoti iš viso 5 mlrd. eurų investicijų į gynybos pajėgumų plėtojimą. Suma kukli, o įsipareigojimas aptakus, tačiau finansavimas vis vien augs.
Vegetarai mėsėdžių pasaulyje
„PESCO ir fondo įkūrimas yra psichologinis proveržis, žymintis kultūrinę revoliuciją Briuselyje“, – Miunchene džiaugėsi Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, o jos kolegė Vokietijoje Ursula von der Leyen pridūrė: „Norime toliau būti transatlantiniai, bet ir labiau europietiški, kad galėtume formuoti tarptautinę tvarką.“
Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis itin vaizdžiai paskelbė, kad Europai reikia bendro „galios projekto“: „Mes negalime būti problemų apnikti vegetarai mėsėdžių pasaulyje.“
Vis dėlto pastarosiomis dienomis JAV pareigūnai pradėjo uždavinėti naujus klausimus ir kelti naujas abejones dėl europiečių planų – esą jie gali susilpninti NATO ir išstumti JAV karinę pramonę iš konkursų dėl projektų Europoje.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison įspėjo, kad Vašingtonas nenori, jog PESCO ir naujasis Europos gynybos fondas taptų „ES protekcionizmo įrankiais“.
S.Gabrielis: „Mes negalime būti problemų apnikti vegetarai mėsėdžių pasaulyje.“
„Mes atidžiai stebėsime situaciją, nes stiprus mūsų saugumo aljansas gali įskilti, jei pasitvirtins mūsų nuogąstavimai“, – teigė K.Bailey Hutchison.
JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso pavaduotoja Katie Wheelbarger, atsakinga už tarptautinius saugumo reikalus, pridūrė, kad jos bosas neseniai Briuselyje, bendraudamas su kitų NATO narių gynybos ministrais, būtent ir siekė suderinti PESCO ir Aljanso veiklą.
„Remiame tai (PESCO, – red.), kol tai papildo NATO veiklą, o ne atima dėmesį ir išteklius iš Aljanso veiklos bei reikalavimų. Nenorime, kad ES planai kirstųsi su NATO reikalavimais“, – sakė K.Wheelbarger.
Ar ES pajėgi dubliuoti NATO funkcijas?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Miunchene irgi kalbėjo apie tokius pat nuogąstavimus.
Pasveikinęs naująją ES iniciatyvą, norvegas vis dėlto pridūrė: „Aš taip pat pabrėžiu, kad mums reikia išvengti dubliavimosi tarp europiečių ir NATO. Reikia kalbėti apie ne apie alternatyvą NATO, o apie europietiško stulpo NATO viduje stiprinimą.“
„Europiečiams svarbu vėl ir vėl kartoti, kad jie nesivaržo su NATO ar nekuria Aljansui alternatyvos. Tam tikrų abejonės išlieka“, – teigė J.Stoltenbergas.
Žurnalistų paprašytas patikslinti, ką turi omenyje, NATO vadovas paaiškino, kad europiečiai savo veiksmus turi suderinti su Aljanso pastangomis dėl karinės įrangos, reikalingos pajėgumų didinimui, įsigijimo.
Be to, ištekliai Europoje turėtų išlikti prieinami NATO operacijoms, o ne rezervuojami kokioms nors ES misijoms. Galiausiai esą būtina „didžiausia įmanoma sinchronizacija“ su NATO šalimis, kurios nepriklauso Bendrijai, „nes ES negali viena apginti Europos“.
NATO narės prie Rusijos, pavyzdžiui, Lenkija, kuri artimai draugauja su Donaldo Trumpo administracija, irgi baiminasi, kad ES gynybos iniciatyvos gali nuskriausi Aljansą – esą taip jau buvo, kai Prancūzija surengė ekspedicijų į Malį, kur kovojo su džihadistais.
J.Stoltenbergas: „Europiečiams svarbu vėl ir vėl kartoti, kad jie nesivaržo su NATO ar nekuria Aljansui alternatyvos. Tam tikrų abejonės išlieka.“
Kita vertus, vienas įtakingas NATO pareigūnas neslėpė sumišimo dėl tokių gana staigių JAV pareigūnų retorinių posūkių. Kaip jis teigė „The New York Times“, tokie „atsitiktiniai komentarai“ liudija, kad Baltieji rūmai tiesiog nesupranta ES iniciatyvos dėl gynybos.
Be to, šuo gali būti pakastas ir tame, kad D.Trumpas kone kiekviena pasitaikančia proga viešai tikina (o tuo tiki ir pats), esą JAV sąjungininkai bando pasinaudoti amerikiečiais.
Anot NATO atstovo, amerikiečių būgštavimai nepagrįsti – juk Europos gynybos fondui skiriamos lėšos tesudaro mažiau nei 1 proc. viso ES biudžeto ir mažiau nei 1 proc. sumos, kurią šiuo metu Bendrijos narės atseikėja gynybai.
Dėl to, kad „grįžtama kalbų apie dubliavimąsi, kurias jau spėta pamiršti“, nustebo ir Danielis Flottas, gynybos ekspertas ES saugumo studijų institute. Jis teigia nematantis, kad kirstųsi PESCO ir NATO tikslai bei užduotys.
„JAV klysta kurdamos šią problemą, – tvirtino buvęs Amerikos ambasadorius NATO R.Nicholas Burnsas. – Tikroji užduotis – priversti europiečius gynybą finansuoti efektyviau ir naudingiau. Tačiau pati ES nėra pajėgi sukurti struktūrą, kuri konkuruotų su NATO.“
Europa – ne sąjungininkė, o varžovė?
Miuncheno saugumo konferencija JAV pareigūnams paprastai yra puiki proga patikinti sąjungininkus Europoje, kad Vašingtonas juos remia. Antai pernai JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as Vokietijoje išsakė D.Trumpo administracijos paramą NATO ir kolektyvinės gynybos principui.
Vis dėlto šiais metais viešai pasisakė tik D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris, o Europai jo kalboje daug dėmesio nebuvo. J.Mattisas ir Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Mike'as Pompeo viešai iš viso nekalbėjo.
Vašingtonas jau daug metų spaudžia NATO nares Europoje skirti daugiau lėšų gynybai ir apskritai prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą Senajame žemyne.
D.Trumpas išrinktas dar labiau padidino spaudimą, ir dabar NATO narės iš tiesų padidinusios gynybos finansavimą. Aljanso atstovų teigimu, 2024 metais mažiausiai 15 iš 20 narių skirs gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Žinoma, tikslas – kad tokį rodiklį pasiektų visos Aljanso narės, tačiau pažanga vis tiek pastebima ir būtų dar akivaizdesnė, jei lėšos bus leidžiamos efektyviau ir glaudžiau bendradarbiaujant.
Būtent Baracko Obamos administracija ragino europiečius prisiimti daugiau atsakomybės. Buvusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europai ir Eurazijai Victoria Nuland yra pareiškusi, kad problema – ne stipri Europa, o silpna Europa.
Bet dabar, anot dar vieno JAV ambasadoriaus NATO – Ivo Daalderio – tvirtinimu, JAV grįžta prie retorikos, kurią rinkdavosi ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė apie formalų bendradarbiavimą gynybos srityje.
Tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright irgi svaidėsi įspėjimais, kad europiečiai gali imti nebederinti veiksmų su NATO, konkuruoti su Aljansu ir kenkti jo narėms, kurios nepriklauso ES.
„Nesugebėjimas aiškiai pareikšti paramą Europai – klaida. JAV turėjo pasveikinti ES iniciatyvą ir faktą, kad gynybai skiriama daugiau lėšų. Tačiau prezidentas Trumpas ir jo administracija leidžia aiškiai suprasti, kad mato ne sąjungininkų, o varžovų pasaulį.
Administracija leidžia aiškiai suprasti, kad nenori stiprios Europos. Europą ji mato kaip varžovę, o tai gali patikti tik Rusijai. Tradicinė JAV stiprybė – tai, kad jos turi sąjungininkus, o Rusija ir Kinija – klientus“, – tvirtino I.Daalderis.
