Dėl masinio apšaudymo grėsmės keturios ambasados Kyjive sustabdė darbą

Apie tai pranešama Rusijai pažadėjus atsakyti po to, kai Ukraina pirmą kartą paleido ilgojo nuotolio JAV raketas į Rusijos teritoriją.

„JAV ambasada Kyjive gavo konkrečios informacijos apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 dieną“, – sakoma pranešime jos interneto svetainėje.

„Dėl atsargumo ambasada bus uždaryta, o ambasados darbuotojams nurodyta slėptis vietoje. JAV ambasada rekomenduoja JAV piliečiams būti pasiruošusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus“, – teigiama pranešime.

JAV ambasada Kyjive / SERGEI SUPINSKY / AFP

Ambasados veiksmai nesusiję su naujosios Rusijos branduolinės doktrinos patvirtinimu, sakoma komentare naujienų svetainei „New Voice“.

„Ambasados uždarymas susijęs su oro pavojais, įskaitant padidėjusią galimą jungtinės dronų ir raketų atakos grėsmę, kaip neseniai nutiko. Toliau stebime padėtį, bendradarbiaudami su savo partneriais Ukrainoje“, – teigė JAV diplomatinė atstovybė.

Ambasada taip pat pažymėjo, kad tai laikini pokyčiai: tikimasi netrukus grįžti prie įprasto darbo režimo.

Uždarytos dar trys ambasados

Praėjus kelioms valandoms po JAV ambasados pranešimo dėl apšaudymo grėsmės buvo uždarytos dar trijų šalių diplomatinės atstovybės.

Pasak naujienų svetainės „New Voice“, apie tai paskelbė Graikijos ambasada Kyjive.

Ispanijos ambasada išsiuntė laiškus savo piliečiams Ukrainoje, taip pat informuodama juos, kad lapkričio 20 d. bus uždaryta. Ukrainoje esantiems ispanams patarta „imtis ypatingų saugumo priemonių, laikytis visų vietos valdžios institucijų rekomendacijų ir likti netoli pastogės“, pranešė naujienų agentūra EFE.

Italijos ambasada taip pat pasekė kitų šalių pavyzdžiu ir informavo apie piliečių priėmimo sustabdymą. Visiems Ukrainoje esantiems italams patarta laikytis saugumo priemonių ir oro pavojaus atveju eiti į slėptuvę.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, kad po JAV ambasados sprendimo „atidžiai“ analizuoja savo diplomatų Kyjive saugumo padėtį.

Naktį į lapkričio 17 d. Rusija surengė bendrą raketų ir bepiločių orlaivių smūgį visuose Ukrainos regionuose, nukreiptą prieš svarbiausią infrastruktūrą. Kyjivas šį smūgį pavadino vienu didžiausių nuo karo pradžios – per jį panaudota apie 120 raketų ir 90 bepiločių orlaivių.

Kelis mėnesius kaupia raketas

Ryte Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad agresorė Rusija Juodojoje jūroje laiko šešis laivus, kurie yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kurių bendrą salvę sudaro iki 23 raketų, nešėjai. Tuo pat metu Azovo jūroje Rusijos laivų neužfiksuota. Viduržemio jūroje jų yra trys.

Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko atkreipė dėmesį, kad rusai jau kelis mėnesius kaupia raketas, skirtas Ukrainai apšaudyti.

Pasak jo, kalbama apie balistines raketas, taip pat Ch-101 ir sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

„Apšaudymui Rusijos Federacija turi parengtą aviaciją ir raketų atsargas strateginės aviacijos aerodromuose, taip pat sandėlius. Taip pat laivai. Anksčiau jau buvo pranešta. Atitinkamai reikia suprasti ir visada turėti omenyje, galvoti apie saugumo priemones, žmonės – reaguoti į pavojaus signalus“, – aiškino A.Kovalenko.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad antradienį smūgį Rusijos Briansko srityje „sudavė raketos ATACMS“ – JAV tiekiama taktinė raketų sistema. Tai buvo pirmas toks atvejis per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šis išpuolis rodo, jog Vakarų šalys nori eskaluoti konfliktą.

„Mes tai laikysime kokybiškai nauju Vakarų karo prieš Rusiją etapu. Ir mes atitinkamai reaguosime“, – sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Brazilijoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

Šią savaitę Vašingtonas pranešė, kad leido Ukrainai, prašiusiai tokio leidimo ilgą laiką, naudoti ATACMS prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje.