„The Guardian“ praeitą savaitę atskleidė, kad 2017 m. Valstijų ambasada Maskvoje atleido JAV slaptosios tarnybos įdarbintą darbuotoją, kuri reguliariai susitikdavo su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnais.
Likus kelioms valandoms iki straipsnio paviešinimo, Vašingtone penki aukšto rango nacionalinio saugumo pareigūnai surengė spaudos konferenciją, kurios metu įspėjo dėl „plačių ir gilių“ Rusijos pastangų destabilizuoti JAV demokratiją.
Įtarimai dėl šios Rusijos pilietės ryšių su gimtosios šalies slaptosiomis tarnybomis kilo per eilinį standartinį JAV Valstybės departamento patikrinimą.
Ekspertai įspėja: vargu ar tai pavienis atvejis.
Istorija nestebina
„Ši istorija – labai tikėtina, ir mūsų, dirbusių ambasadose, beveik nestebina, – teigė Johnas Sipheris, dirbęs Maskvoje ir iš ten vadovavęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) operacijoms Rusijoje.
Tai – nuolatinė problema, ypač su užsienio tarnybos nacionalinio tyrėjo pozicija. Šie užsienio piliečiai pasamdomi tam, kad dirbtų su vietos policija ir saugumo tarnybomis. Dažnai jie ateina iš tų tarnybų.“
„Šalyse, kuriose yra aukšta kontržvalgybos grėsmė, jie beveik visada perduoda informaciją vietinėms slaptosioms tarnyboms. Rusijoje tai – privaloma. Rusai niekada neleistų užimti šios pozicijos asmeniui, kuris neperduoda jiems informacijos“, – J.Sipheris.
J.Sipheris: „Šalyse, kuriose yra aukšta kontržvalgybos grėsmė, jie beveik visada perduoda informaciją vietinėms slaptosioms tarnyboms. Rusijoje tai – privaloma. Rusai niekada neleistų užimti šios pozicijos asmeniui, kuris neperduoda jiems informacijos.“
„Šalyse, kuriose neegzistuoja esminis teisinės valstybės principas ir nėra darbo kultūros, ambasadoms reikia žmonių, kurie padėtų užmegzti ryšius ir padėtų atlikti darbus... Tai padeda ambasadai atlikti darbus, o vietinėms tarnyboms ambasados viduje turėti savo akis bei ausis“, – pridūrė jis.
„The Guardian“ supranta, kad minima Rusijos pilietė turėjo prieigą prie intraneto ir elektroninio pašto sistemos. Tokiu būdu ji tikriausiai turėjo galimybę susipažinti su konfidencialia informacija, įskaitant prezidento ir viceprezidento darbotvarkes.
JAV slaptoji tarnyba šią informaciją paneigė.
Anot portalo šaltinio, ambasada šnipę atleido praeitą vasarą, kai Rusija diplomatinio konflikto metu įsakė iš JAV ambasados pašalinti 750 darbuotojų.
„Slapta informacija – ant lėkštutės“
Buvusi CŽV pareigūnė Valerie Plame, dirbusi su slaptomis operacijomis, teigė, kad „ši moteris galėjo turėti prieigą prie į Rusiją atvykstančių aukšto rango pareigūnų darbotvarkių. Taip tiesiog ant lėkštutės perduodi tokią informaciją FST. Tai gerokai palengvina jų darbą.“
„Prie prezidento Baracko Obamos slaptoji tarnyba turėjo įvairiausių realių problemų disciplinos ir mokymų srityje. Buvo keli tikro chaoso periodai. Tai – ta pati kategorija, tas pats laikotarpis, akivaizdu, kad nuo hierarchijos viršaus iki apačios buvo organizacinių, moralinių, biurokratinių ir saugumo problemų“, – pridūrė V.Plame.
„Ištisus dešimtmečius mums reikėjo užsieniečių darbuotojų visame pasaulyje. Tai – prisiimamos rizikos dalis. Manau, kad atsižvelgiant į tai, jog ją pasamdė slaptoji tarnyba, turėjusi didelių problemų, tai reiškia, kad ir kitur pasaulyje užsienio žvalgybos tarnybos galimai išnaudoja mūsų silpnybes“, – sakė ji.
Ekspertai sutinka, kad tai – giliai įsišaknijusi problema. Džordžtauno universiteto Saugumo studijų centro analitikas Paulas Pillaras teigė, kad šis atvejis primena dvi neišvengiamas saugumo silpnybes.
„Pirmoji yra ta, kad kai kurių ambasados funkcijų išpildymui reikia vietos darbuotojų, kuriuos užverbuoti visada taikosi tos šalies žvalgybos tarnybos. Antroji problema – Rusijos tarnybų, turinčių ilgą istoriją veikiant prieš JAV iš ambasados Maskvoje, įgūdžiai ir turtingi resursai“, – tikino P.Pillaras.
P.Pillaras: „Vietos gyventojų įdarbinimas gali tapti silpnybe bet kurioje didelėje užjūrio misijoje, tačiau rusų specialiosios tarnybos geriau nei daugumos kitų šalių pareigūnai sugeba išnaudoti tokias pažeidžiamas vietas.“
„Vietos gyventojų įdarbinimas gali tapti silpnybe bet kurioje didelėje užjūrio misijoje, tačiau rusų specialiosios tarnybos geriau nei daugumos kitų šalių pareigūnai sugeba išnaudoti tokias pažeidžiamas vietas“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė, kad egzistuoja tikimybė, jog tokių atvejų pasitaiko ir kitose, ypač Vakarų šalių, Maskvose veikiančiose ambasadose. „Kai kurie atvejai neužfiksuojami. Apie daugumą, net jei oficialiai užfiksuotų, neišgirsite viešai“, – teigė P.Pillaras.
Buvęs CŽV administracijos vadovas Larry Pfeifferas, šiuo metu einantis Michaelio Haydeno žvalgybos, politikos ir tarptautinio saugumo centro direktoriaus pareigas, teigė, kad ši istorija pabrėžia besitęsiančią ir akivaizdžią Rusijos kontržvalgybos grėsmę.
„Istoriškai tai visada buvo ir išlieka mūsų didžiausių ir subtiliausių grėsmių. Turėtumėme džiaugtis, kad viena šnipė buvo sučiupta, tačiau išlikti itin atidūs tų, kurie išlieka nepričiupti, atžvilgiu“, – sakė L.Pfeifferas.
