NATO gynybos ministrai šią savaitę susitiks Briuselyje aptarti pasiūlymo dalį JAV vadovaujamos koalicijos, kovojančios su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), karių priskirti NATO instruktavimo misijai Irake.
Amerikiečių nuolatinė atstovė prie NATO Kay Bailey Hutchison sveikino tą planą ir sakė, kad tokiu būdu koalicijos pajėgos galės intensyviau kovoti su IS likučiais Irake.
„Tai naštos dalijimasis – mūsų sąjungininkai Europoje dalyvauja su mumis ir daro daugiau kovoje su terorizmu“, – žurnalistams sakė ji.
„Ši NATO operacija jau vyksta Irake, ir aš manau, kad tai tikrai bus atsakymas tam, ko prašė prezidentas Trumpas“, – pridūrė ambasadorė.
D.Trumpas sausio mėnesį paragino NATO aktyviau veikti Viduriniuose Rytuose. Raginimas buvo pareikštas kelios dienos po to, kai JAV drono smūgis Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas Irano generolas, sukėlė regioninę krizę.
Sausio 3 dienos smūgis, per kurį žuvo iraniečių generolas Qasemas Soleimani, išprovokavo pasipiktinimą Bagdade ir paskatino Irako parlamentą nubalsuoti už visų užsienio karių, įskaitant 5,2 tūkst. amerikiečių, išprašymą.
Koalicija prieš IS reaguodama trims savaitėms sustabdė savo kampaniją, o NATO nutraukė instruktavimą, nors tvirtina, kad tebėra įsipareigojusi padėti Irakui.
Pastarosiomis savaitėmis NATO pareigūnai, įskaitant generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, ieškodami išeities iš krizės vykdė karštligišką diplomatiją su Vašingtonu ir Bagdadu.
Jie nori išsaugoti pasiekimus kovoje su IS, kuri vienu metu kontroliavo dideles Irako teritorijos dalis.
Planas perkelti kai kuriuos koalicijos karius, kurių iš viso Irake, Sirijoje ir Kuveite yra maždaug 11 tūkst., į NATO struktūras jau sulaukė paramos Bagdade, sakė diplomatiniai šaltiniai.
Tikėtasi, kad pareigūnai gali parengti konkretų pasiūlymą, kurį šią savaitę Briuselyje galėtų oficialiai patvirtinti ministrai, bet politinis sąmyšis Irake sulėtino šį procesą.
Vienas NATO pareigūnas sakė, kad kol kas diskusijose daugiausia dėmesio skiriama „funkcijoms, o ne skaičiams“ – tam, ką perkelti kariai darys, o ne tam, kiek jų bus perkelta.
Kanadiečio vadovaujama NATO misija, kurią šiuo metu sudaro 500 karių, laikoma priimtinesne Irako valdžiai dėl savo vaidmens, nesusijusio su kovos veiksmais, ir dėl to, kad jai vadovauja ne amerikiečiai.
J.Stoltenbergas sakė, kad jokie sprendimai dar nepriimti, bet nurodė, kad NATO misija ir toliau didžiausią dėmesį skirs Irako pajėgų parengimui, ir nevykdys kovinių operacijų. Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus, „prevencija yra geriau už intervenciją“.