„Šia tema buvo daug tuščių spėlionių, bet negirdėjau nieko konkretaus. Beje, per susitikimus su Rusijos vadovybe ši tema nebuvo aptariama. Visuomet yra grėsmė ir visuomet kaltos Jungtinės Valstijos“, – radijui „Echo Moskvy“ J.Huntsmanas, anksčiau paskelbęs, kad spalį baigs darbą dabartiniame poste.
„Tačiau mūsų naujojo gynybos sekretoriaus atsakymo, pateikto, jei neklystu, ne vėliau kaip šią savaitę, esmė buvo ta, jog net jeigu tokios klasės ginklų prireiks, jie veikiausiai pirmiau būtų dislokuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono salose, o ne Europoje“, – pridūrė ambasadorius.
Rugpjūčio 2 dieną Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, pareiškusios, kad Maskva pažeidinėjo šį susitarimą, draudžiantį abiem šalims turėti 500–5 500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.
Atsakydama Rusija oficialiai paskelbė šios svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, pažymėjusi, kad paktas žlugo „JAV iniciatyva“.
Vašingtonas daug metų kaltino Rusiją kuriant naujo tipo raketą 9M729, kuria, kaip teigia amerikiečiai, pažeidžiama INF sutartis. NATO palaikė šiuos kaltinimus.
Kaip nurodo NATO, raketos 9M729 gali nuskrieti maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai spalio 20 dieną paskelbė apie ketinimus trauktis iš šio susitarimo. Gruodį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų sunaikintų arba modifikuotų raketą 9M729.
Vėliau Vašingtonas sugriežtino savo poziciją ir pareiškė, kad jį tenkins tik patikrinamas raketos sunaikinimas.
Vasario mėnesį Vašingtonas pradėjo šešis mėnesius trukusią pasitraukimo iš sutarties procedūrą, o Maskva netrukus pasekė jo pavyzdžiu.
D.Trumpas pareiškė, kad bet kokioje naujoje sutartyje, kuria būtų ribojamas branduolinių raketų kaupimas, turėtų dalyvauti ir Kinija, nedalyvavusi 1987 metais Maskvos ir Vašingtono sudarytoje INF sutartyje.
