JAV analitikai: Baltarusija nesiųs savo karių į Ukrainą, A.Lukašenka bijo prarasti visuomenės kontrolę

To tikslas – pririšti Ukrainos pajėgas prie Baltarusijos sienos, kad jos negalėtų sustiprinti Ukrainos operacijų kitose vietose.

„Labai mažai tikėtina, kad Baltarusija artimiausioje ateityje įsiverš į Ukrainą, kad ir kaip vyktų šios informacinės operacijos. Be to, Baltarusijos intervencija į Ukrainą galėtų tik laikinai atitraukti Ukrainos sausumos pajėgas iš kitur, nes Minskas disponuoja labai ribota veiksminga kovine galia“, – rašoma Karo studijų instituto apžvalgoje.

Kremliaus bandymai daryti spaudimą Baltarusijai, kad ši paremtų Rusijos puolamąją kampaniją Ukrainoje, yra ilgalaikių pastangų įtvirtinti tolesnę Baltarusijos kontrolę dalis, nurodo ekspertai.

Karo studijų institutas jau yra rašęs anksčiau, kad Kremlius sustiprino spaudimą Baltarusijos režimo lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai įforminti Baltarusijos integraciją į Sąjunginę valstybę po protestų Baltarusijoje 2020 ir 2021 m. Rusija ypač siekė Baltarusijoje įkurti nuolatinę karinę bazę ir tiesiogiai kontroliuoti Baltarusijos kariuomenę. Be to, Rusija nuolat spaudžia Baltarusiją palaikyti jos invaziją į Ukrainą.

Karo studijų instituto vertinimu, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gruodžio 3 d. susitiko su A.Lukašenka, kad toliau stiprintų dvišalius saugumo ryšius – greičiausiai Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės kontekste – ir didintų Rusijos spaudimą Baltarusijai, kad ši toliau remtų Rusijos invaziją į Ukrainą.

Baltarusija tapo karo Ukrainoje bendrininke, A.Lukašenka leido naudotis šalies teritorija Rusijos invazijos į Ukrainą inscenizavimui 2022 m. vasario mėnesį. Baltarusija taip pat suteikė Rusijos kariuomenei itin svarbias antžemines ryšio linijas (GLOC) jų nesėkmingo veržimosi į Kyjivą ir vėlesnio pasitraukimo iš šiaurės Ukrainos metu.

Karo studijų institutas anksčiau yra rašęs, kad Baltarusija materialiai remia Rusijos puolimą Ukrainoje ir suteikia Rusijos pajėgoms saugią teritoriją ir oro erdvę, iš kurios jos gali atakuoti Ukrainą, bei perduoda ginkluotę.

„Tikėtina, kad Baltarusijos kariuomenės gebėjimas apmokyti esamą ir naują personalą yra ribotas, nes ji atlieka pagalbinį vaidmenį Rusijos pajėgų formavimo veikloje. Baltarusijos kariuomenė toliau rengia Rusijos mobilizuotą karinį personalą 230-ajame kombinuotųjų pajėgų Obuzo-Lesnovskio poligone Breste ir kituose mokymo centruose“, – teigiama apžvalgoje.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad per rudens šaukimo kampaniją į Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas pašaukė 10 tūkst. šauktinių – panašus šauktinių skaičius buvo ir pernai.

„Baltarusijos kariuomenė turi tik šešias manevrines brigadas, o ją sudaro maždaug 45 tūkst. aktyvaus personalo karių, suskirstytų į dvi vadavietes. Maža Baltarusijos kariuomenė greičiausiai turi ribotus mokymo pajėgumus ir infrastruktūrą, kad galėtų prisidėti prie savo pajėgų formavimo. Baltarusijos kariuomenės pareigūnai šiuo metu apmoko bent dvigubai daugiau karių nei įprastai“, – rašoma toliau.

Atkreipiamas dėmesys, kad A.Lukašenkos parama Rusijos karui Ukrainoje ir Rusijos spaudimas Baltarusijai prisijungti prie kovų greičiausiai sukelia trintį Baltarusijos kariuomenėje.

Remiantis apžvalga, mažai tikėtina, kad Baltarusija įsiverš į Ukrainą. A.Lukašenka bijo, kad režimo jėgos struktūros, įsitraukusios į tiesioginį karą, susilpnėtų šalies viduje, o tai galėtų lemti naujus neramumus. 2020 ir 2021 m. A.Lukašenka rėmėsi ne tik Baltarusijos saugumo tarnybų, bet ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų elementais, kad numalšintų protestus prieš jo valdymą.

„A.Lukašenka taip pat tikriausiai supranta, kad įsiveržimas į Ukrainą pakirstų jo, kaip suverenios šalies vadovo, patikimumą, nes būtų akivaizdu, kad Rusijos pastangos užsitikrinti visišką Baltarusijos kontrolę pavyko“, – teigia analitikai.

Taigi, rašoma apžvalgoje, Baltarusija ir toliau padės Rusijai, bet vargu ar pati siųs savo karius. O Rusijos pareigūnai ir toliau vykdys informacines operacijas, kuriomis siekiama įteigti, kad Baltarusijos pajėgos gali įsiveržti į Ukrainą, siekiant pririšti Ukrainos pajėgas prie Baltarusijos sienos.

Kitos svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• Gruodžio 11 d. Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad generolas Valerijus Gerasimovas atsistatydino arba buvo atleistas iš Generalinio štabo viršininko pareigų.
• Ukrainiečių ir rusų šaltiniai pranešė, kad mūšiai tęsiasi palei Svatovės-Kreminos liniją ir netoli Lymano esant prastoms oro sąlygoms.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų Bachmuto apylinkėse.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos smogė Skadovskui, Hola Prystanui, Oleškiui ir Naujajai Kachovkai Chersono srityje, t.y. pagrindinėms Rusijos logistikos linijoms.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei Melitopolyje, Zaporižios srityje. Vienas šaltinis teigė, kad per smūgį žuvo iki 200 Rusijos kariškių.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos okupacinė valdžia suintensyvino priverstinės mobilizacijos priemones okupuotoje Ukrainoje. Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgoms trūksta kraujo sužeistiems kariams ir okupuotame Kryme rengia donorų akcijas.
• Ukrainos partizanų grupė prisiėmė atsakomybę už Rusijos kareivinių padegimą Sovietske, Kryme. Ukrainos ir Rusijos pareigūnai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos tęsė filtravimo ir teisėsaugos represijas okupuotoje Ukrainoje.