JAV analitikai: Kremlius neatsisako ketinimų pasėti chaosą Rytų Europoje

Trečiadienį Uždniestrės valstybės saugumo ministerija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad sekmadienį įvyko „incidentas“, per kurį „du Uždniestrės piliečiai buvo perkelti į Ukrainos teritoriją“, tačiau valdžios institucijos tvirtino tebesiaiškinančios „incidento“ aplinkybes.

Tuo tarpu Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ antradienį paskelbė interviu su Uždniestrės prezidentu Vadimu Krasnoselskiu, kuriame jis teigė, kad Moldovos „militarizacija“ kelia grėsmę jo regionui, kaltino Moldovą sustabdžius derybas su Uždniestre ir pabrėžė plačius bendradarbiavimo susitarimus su Rusija.

Kremlius taip pat gali atgaivinti savo pastangas panaudoti Uždniestrę, kad sukurtų nestabilumą Moldovoje ir taip pakenktų Ukrainos grūdų eksportui vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje.

Analitikų nuomone, V.Krasnoselskio interviu greičiausiai buvo dalis pastangų sukurti informacines sąlygas, kuriomis siekiama destabilizuoti Moldovą ir pateisinti bet kokias būsimas Rusijos kampanijas regione.

„Kremlius gali bandyti panaudoti Uždniestrėje vykdomas netikras operacijas, bandydamas teigti, kad Rusija turi ginti etninius rusus ir rusakalbius“, – rašoma ataskaitoje.

Negana to, trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad iškvietė Moldovos ambasadorių Rusijoje, jog pareikštų protestą dėl Moldovos „nedraugiškų veiksmų“, įskaitant „politiškai motyvuotą rusų ir rusakalbės žiniasklaidos persekiojimą“ bei „Rusijos piliečių, atvykstančių į Moldovą, diskriminacijos atvejus.“

Ministerija taip pat pagrasino, kad, jei tokie veiksmai tęsis, „Rusijos pusė pasilieka teisę imtis papildomų atsakomųjų priemonių“. Susitikimo metu netrūko ir nuorodų į žiniasklaidą, kur, pasak Rusijos, teigiama, jog Kišiniovas planuoja padėti NATO apmokyti Ukrainos pajėgas Moldovos teritorijoje, o tai reikštų Moldovos „tiesioginį dalyvavimą“ karo veiksmuose Ukrainos pusėje.

„AFP“/„Scanpix“/Uždniestrė

Kremliaus pareigūnai pastaruoju metu vis dažniau mini „tėvynainius užsienyje“ ir „rusų pasaulį“ (Russkij Mir) – sąvokas, kurias Rusija dažnai vartoja siekdama pateisinti savo teisę ginti etninius rusus ir rusakalbius už savo sienų, pastebėjo analitikai.

Tikėtina, kad Kremlius bandė sudaryti informacines sąlygas galimai melagingai operacijai Uždniestrėje 2022 m. balandį ir 2023 m. vasarį, tačiau jam nepavyko iš dalies dėl ekonominių priežasčių. Ataskaitoje teigiama, kad Kremliui tuo metu nepavyko įtraukti Uždniestrės į savo karo Ukrainoje, nes Moldovos ir Rusijos verslininko Viktoro Gušano, kuris faktiškai kontroliuoja Uždniestrės vyriausybę ir didelę dalį jos ekonomikos, verslui buvo naudingi ryšiai su Vakarais ir Ukraina.

Pastaraisiais mėnesiais Moldova taip pat pareiškė norą iš pradžių įstoti į Europos Sąjungą be Uždniestrės, o tai dar tikrai sumenkintų separatistinio regiono įmonių galimybes patekti į ES rinkas.

„Kremlius taip pat gali atgaivinti savo pastangas panaudoti Uždniestrę, kad sukurtų nestabilumą Moldovoje ir taip pakenktų Ukrainos grūdų eksportui vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje“, – nurodė Karo studijų instituto ekspertai.

Jie anksčiau įvertino, kad Ukrainos smūgiai prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną privertė pakeisti Rusijos karinių jūrų pajėgų veiklos schemas ir paskatino Maskvą perkelti kai kuriuos laivus iš pagrindinės bazės laikinai okupuotame Sevastopolyje vakarų Kryme.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uždniestrė

Ukrainos smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui sėkmingai palengvino civilinį naudojimąsi Ukrainos Juodosios jūros grūdų koridoriumi. Tarptautinė parama šiam koridoriui vis didėja, nepaisant Rusijos pasitraukimo iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir karinių grasinimų prieš jį.

„Kremlius gali vertinti Uždniestrėje vykdomą operaciją su netikra vėliava kaip alternatyvų būdą atgrasyti šalis nuo dalyvavimo Ukrainos grūdų koridoriuje, nepaisant susilpnėjusių Rusijos pozicijų vakarinėje Juodosios jūros dalyje“, – reziumavo analitikai.