JAV analitikai: neriboti Rusijos kovotojų rezervai – tėra mitas

Praėję karo metai įrodo, jog Rusijos lyderis Vladimiras Putinas jau buvo priverstas priimti sudėtingus ir neoptimalius sprendimus, kad kompensuotų siaubingus nuostolius, kuriuos jo paties pradėta invazija atnešė Rusijos kariuomenei.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiais metais jo laukia dar sudėtingesni sprendimai, jei jis ir toliau bus pasiryžęs naudoti karinę jėgą, kad primestų savo valią Ukrainai ir Vakarams.

Spėjama, jog V.Putinas pripažino, kad priverstinis rezervų šaukimas negalės laiku panaikinti atotrūkio tarp Rusijos pajėgų poreikių ir turimos karinės jėgos, todėl ir suteikė įgaliojimus ir erdvės privačiai karinei grupuotei „Wagner“ plėsti nuteistųjų verbavimo kampaniją bei stiprinti savo operacijas fronte, kol atvyks mobilizuotas personalas.

Po Rusijos karinių nesėkmių Ukrainoje Rusijos ultranacionalistų bendruomenės įtaka visuomenėje tik stiprėjo. Analitikai pastebėjo, kad toks nerimo visuomenėje fonas galėjo nulemti V.Putino įsiklausymą į Jevgenijaus Prigožino išsakytą kritiką Rusijos karinei vadovybei, o pačiai „Wagner“ grupuotei priskirta atsakomybė už puolamąsias operacijas prie Bachmuto.

Dar iki gruodžio mėnesio, V.Putinas greičiausiai siekė išsaugoti vienintelių turimų veiksmingų pajėgų palankumą, todėl nesistengė integruoti Donecko Liaudies Respublikos (DNR) ir Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) 1-ojo ir 2-ojo armijos korpusų bei delsė leisti Rusijos gynybos ministerijai atkurti visų Rusijos pajėgų Ukrainoje kontrolę.

Pasak karybos ekspertų, didžiajai daliai iš 300 tūkst. mobilizuotų rezervistų atvykus į dalinius Ukrainoje, V.Putinas perdavė ministerijai įgaliojimus atkurti savo viršenybę visų Rusijos pajėgų atžvilgiu.

Sausio 11 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadu buvo paskirtas Valerijus Gerasimovas, o buvęs pajėgų vadeiva Sergejus Surovikinas pavestas jo tiesioginei atsakomybei. Gynybos ministerijos vadovybėje – pertvarkos.

Taip pat Rusijos gynybos ministerija ėmėsi 1-ojo ir 2-ojo (DNR ir LNR) armijos korpusų integracijos į reguliariąją Rusijos kariuomenę.

Pasikeitusi vadovybė apribojo „Wagner“ pajėgų įgaliojimus gauti valstybinę amuniciją ir sustabdė bei perėmė kalinių verbavimo kampaniją.

S.Gerasimovas perėmė iš J.Prigožino atsakomybę už Bachmutą ir ėmė šioje teritorijoje dislokuoti Rusijos įprastinės kariuomenės dalinius. Negana to, valstybiniams Rusijos televizijos kanalams buvo duotas įsakymas vartoti „Wagner“ pajėgoms skirtą eufemizmą, nevartojant paties „Wagner“ pavadinimo.

Analitikai pastebėjo, kad Rusijos gynybos ministerijos pastangos įvesti naujas operatyvinio saugumo ir drausmės taisykles yra dalis Rusijos karinės vadovybės skubotų mėginimų išspręsti V.Putino atsisakymo paskelbti priverstinę mobilizaciją 2022 m. gegužę padarinius.

Kiti Karo studijų instituto ekspertų pastebėjimai:

• Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos bus pasirengusios kontrpuolimui pavasarį ir kad vienas iš Ukrainos strateginių tikslų bus įkalti pleištą į Rusijos frontą Pietų Ukrainoje tarp Krymo ir Rusijos žemyninės dalies.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas melagingai pareiškė, kad Vakarai bando suskaldyti Rusijos Federaciją, ir užsiminė, kad Vakarų saugumo pagalba Ukrainai paverčia Vakarus karo dalyviais. V.Putinas rėmėsi savo ilgamete retorine linija, kuria siekiama padidinti vidaus paramą karui, svaidantis melagingais teiginiais, kad Vakarai kelia grėsmę rusų tautos kaip vieningos etninės grupės išlikimui.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad nuo to, kokias sistemas Vakarai suteiks Ukrainai, priklausys, kiek toli Rusijos pajėgoms reikės nustumti grėsmes nuo Rusijos sienų. Manoma, kad jis taip teigė siekdamas palaikyti vykdomą Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo konkrečių sistemų suteikimo Ukrainai.
• Šeštadienį JAV centrinės žvalgybos direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad CŽV yra įsitikinusi, jog Kinijos vadovybė svarsto galimybę aprūpinti Rusiją letaline įranga, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė nesėkmingas operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminnos.
• Ukrainos Taurijos operatyvinės vadovybės atstovas Oleksijus Dmytraševskis pranešė, kad Rusijos pajėgos kaupia rusų personalą ir techniką prie Vasiljevkos ir Huliajpolės Zaporižios srityje.
• Ukrainos pietinių pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau stato gynybinius įtvirtinimus Kryme. N.Humeniuk taip pat užfiksavo, kad Rusijos pajėgos atliko nesėkmingus bandymus užminuoti salas Dniepro upės deltoje ir vykdo kasinėjimo darbus rytiniame (kairiajame) Dniepro upės krante Chersono srityje.
• Vienas Ukrainos karininkas pranešė, kad Rusijos pajėgos keičia batalionų taktines grupes (BTG) nauju padaliniu, vadinamu „šturmo vienetu“ arba „šturmo būriu“, dėl nesėkmių taikant dabartinę šturmo taktiką. Jo teigimu, Rusijos pajėgos pereina nuo didesnių struktūrų prie mažesnių, judresnių šturmo padalinių, kurie daugiau remiasi artilerijos parama ir yra pritaikomi prie konkrečių misijos reikalavimų.
• Rusijos kariai iš 1439-ojo pulko iš Irkutsko srities paskelbė vaizdo įrašą, kuriame skundžiasi, kad yra pavaldūs DNR vadams Ukrainoje, ir tai dar kartą rodo, kad Rusijos gynybos ministerija gali tęsti DNR formuočių integravimą į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
• Nepriklausomas Rusijos leidinys „Dožd“ pranešė, kad aptiko Rusijos švietimo ministerijos ir regioninių globos institucijų susirašinėjimą, atskleidžiantį, kad Rusijos pareigūnai 2022 m. rugpjūčio mėn. prievarta deportavo 400 ukrainiečių vaikų į Rusijos teritoriją. 2023 m. sausio viduryje „Dožd“ taip pat skelbė, kad 36 vaikai buvo apgyvendinti globos įstaigose ir kad internatinės mokyklos gavo nurodymus nepriimti vaikų į Rusijos pilietybę turinčias šeimas. „Dožd“ nurodė, kad Rusijos pareigūnai vaikams taiko Rusijos patriotinio-karinio ugdymo programas.