Ši byla gali nustatyti prezidento neliečiamybės ribas.
Koronaviruso pandemijos namuose įkalinti devyni Teismo teisėjai per nekantriai laukiamą posėdį, kuris bus transliuojamas tiesiogiai, telefonu apklaus abiejų bylos šalių advokatus. Posėdis turi prasidėti 10 val. (17 val. Lietuvos laiku).
Planuojama, kad Teismas nutartį šioje byloje priims iki birželio pabaigos. Tai reiškia, kad teisėjai savo sprendimą paskelbs iki lapkričio 3 dieną vyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose D. Trumpas sieks būti perrinktas antrai kadencijai.
Buvęs nekilnojamojo turto magnatas, per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją akcentavęs savo sukauptą turtą kaip vieną iš argumentų patikėti jam valstybės vairą, yra pirmasis prezidentas po Richardo Nixono, atsisakęs paviešinti savo mokesčių deklaracijas. Tai pakurstė spėliones apie tikrąją D.Trumpo turto vertę ir galimus keblius finansinius ryšius.
Laukiamas Aukščiausiojo teismo sprendimas taip pat sukels reikšmingų ilgalaikių pasekmių valdžios institucijų pusiausvyrai Jungtinėse Valstijose.
Prezidento advokatai tvirtina, kad kol eina prezidento pareigas, D. Trumpas iš esmės turi absoliučią teisinę neliečiamybę, kuri būtina, kad jis galėtų visą dėmesį skirti darbui, o teisininkai ar Kongreso nariai negalėtų jo atžvilgiu vykdyti tyrimų.
Keli Kongreso komitetai ir vienas Manhatano prokuroras teisminiu keliu pareikalavo, kad įmonė „Mazars“, daugelį metų teikianti D.Trumpui audito ir apskaitos paslaugas, taip pat bankai „Deutsche Bank“ ir „Capital One“ pateiktų milijardieriaus respublikono 2011–2018 metų finansinius dokumentus.
D.Trumpas iškart ėmėsi teisinių žingsnių blokuoti dokumentų paskelbimą.
„Siaubingos pasekmės“
Patyręs nesėkmę žemesnės instancijos teismuose, D.Trumpas kreipėsi į aukščiausią JAV teisminės valdžios instituciją.
Nuo atėjimo į valdžią D.Trumpas paskyrė du Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Dabar jame dirba penki konservatyvių pažiūrų teisėjai ir keturi nuosaikesnių pažiūrų teisininkai.
Sutikęs svarstyti šią bylą, Aukščiausiasis Teismas, regis, nori pakeisti anksčiau teismų priimtas nutartis, galinčias paveikti firmų sprendimą pateikti prezidento finansinius dokumentus.
Pirmąją antradienio posėdžio valandą teisėjai išklausys argumentus dėl demokratų iniciatyva trijų Atstovų Rūmų komitetų paskelbtų reikalavimų pateikti finansinius dokumentus.
Balandžio pabaigoje Aukščiausiojo Teismo teisėjai netikėtai paprašė bylos šalių pateikti papildomų argumentų dėl bylos politinio pobūdžio, leisdami suprasti, jog galbūt nori atsisakyti ją nagrinėti.
Jeigu teisėjai prieis prie išvados, jog tai politinis, o ne teisinis klausimas, jie gali nuspręsti, kad teismams negalima kištis į šį reikalą. Toks sprendimas automatiškai panaikintų ankstesnes nutartis. Tokiu atveju „Mazars“, „Deutsche Bank“ ir „Capital One“ galės pačios spręsti, ar perduoti finansinius dokumentus Kongresui.
Tai galėtų būti laikoma „kompromisu“, tačiau toks žingsnis turėtų „siaubingų pasekmių valdžių atskyrimo principui“, neseniai viename komentare rašė teisės profesorius Stephenas Vladeckas.
„Tokia nutartis paliktų Kongresą be mechanizmo, kuris leistų priversti vykdyti jo įpareigojimus, kai negali būti taikomos jo turimos prievartos priemonės“, – rašė jis.
Įkaitusi atmosfera
Per antrąją antradienio posėdžio dalį Aukščiausiojo Teismo teisėjai imsis Manhatano apygardos prokuroro Cyruso Vance'o bylos.
Demokratas C.Vance'as oficialiai pareikalavo „Mazars“ pateikti D.Trumpo finansinius dokumentus vykdydamas tyrimą dėl mokėjimų filmų suaugusiesiems žvaigždei Stormy Daniels. Aktorei, kuri tvirtino turėjusi intymių ryšių su D. Trumpu, buvo sumokėta mainais į tylą.
Šiais mokėjimais, neįtrauktais į prezidento rinkimų kampanijos išlaidų apskaitą, galėjo būti pažeisti Niujorko politinės kampanijos finansavimo įstatymai.
D.Trumpo advokatai laikosi pozicijos, kad prezidentas turi absoliučią neliečiamybę, kol eina pareigas. Vienas jo advokatų apeliaciniame teisme netgi tvirtino, kad net nušovęs kokį nors žmogų Penktojoje aveniu prezidentas nesulauktų jokių teisinių pasekmių.
Virtinė teisės ekspertų, tarp jų keli buvę aukšti Teisingumo departamento pareigūnai, savo kreipimuose į Aukščiausiąjį Teismą rašė, kad postą užimančiam prezidentui negali būti pareikšti kaltinimai, susiję su pareigų vykdymu, tačiau tai neužkerta kelio vykdyti tyrimus.
Pats Aukščiausiasis Teismas praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje pareikalavo, kad tuometinis prezidentas R. Nixonas perduotų Votergeito („Watergate“) skandalą tyrusiam specialiajam prokurorui slaptus Baltųjų rūmų įrašus.
Dešimtame dešimtmetyje Aukščiausiasis Teismas taip pat leido pateikti civilinį ieškinį dėl seksualinio priekabiavimo tuometiniam prezidentui Billui Clintonui.
