Senatoriai trečiadienį priėmė teisės aktą dėl sankcijų, kurį parėmė tiek demokratai, tiek respublikonai. Tokių veiksmų imtasi JAV žvalgybos agentūroms nustačius, kad Maskva tyčia bandė paveikti JAV prezidento kampaniją. Už sankcijas pasisakę įstatymų leidėjai taip pat teigė, kad tokių priemonių imtis paskatino ir Rusijos agresija Sirijoje bei Ukrainoje.
Senatorius Johnas McCainas prieš balsavimą sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „begėdiška ataka prieš mūsų demokratiją yra skandalingas jo paniekos ir nepagarbos mūsų tautai demonstravimas“. „Tačiau kokią kainą Rusija per pastaruosius aštuonis mėnesius sumokėjo už Amerikos demokratijos puolimą“, – klausė jis.
Nepaisant JAV žvalgybos agentūrų pateiktų išvadų dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus, iš per juos išrinkto prezidento Donaldo Trumpo Maskva nėra sulaukusi jokio griežto atsako. Priešingai – jis teigia norintis gerinti santykius su Rusija ir atmeta tvirtinimus, kad rusų kibernetinės atakos prieš Demokratų partiją padėjo jam laimėti.
Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas išreiškė paramą naujoms sankcijoms. Jo teigimu, jis sutinka su įstatymų leidėjų požiūriu, kad Rusija turi atsakyti už kišimąsi į rinkimus.
Tačiau jis paragino Kongresą nauju teisės aktu nesurišti rankų D.Trumpui ir neužkirsti kelio tolimesnei komunikacijai tarp Vašingtono ir Maskvos. Jis prašė „užtikrinti, kad teisės aktas suteiktų prezidentui laisvės keisti sankcijas, kad jos atitiktų nuolat besikeičiančios diplomatinės situacijos poreikius“.
Jeigu D.Trumpo administracija nuspręstų pasipriešinti šioms sankcijoms, nebūtų taip paprasta.
Tačiau teisės akte liko nuostata, kad jeigu prezidentas norėtų palengvinti sankcijas ar jas nutraukti, jam reikėtų Kongreso palaiminimo.
"Žinau, kad kai kurie žmonės Baltuosiuose rūmuose priešinasi tam, - žurnalistams sakė Demokratų partijos senatorius Sherrodas Brownas. - Girdima, kad žmonės iš Baltųjų rūmų skambina į Atstovų rūmus mėgindami sankcijas sustabdyti, pristabdyti, susilpninti, atskiesti.
Jeigu D.Trumpo administracija nuspręstų išvis pasipriešinti šioms sankcijoms, nebūtų taip paprasta. Naujosios priemonės prijungtos prie teisės akto, kuriuo skelbiamos bausmės Iranui – dėl jų Senate vis dar diskutuojama, bet jos susilaukia abiejų partijų paramos. Tad Baltieji rūmai turėtų atmesti ne tik sankcijas Rusijai, bet kartu ir griežtesnes bausmes Iranui – o D.Trumpo administracija pasisako už pastarąsias.
Kai šis teisės aktas bus priimtas Senate, jis keliaus į Atstovų rūmus.
Jeigu jis būtų patvirtintas, Rusijai būtų griežtinamos jau esamos sankcijos ir pridedamos naujos. Jos būtų nutaikytos į Rusijos piliečius, užsiimančius korupcija, žmogaus teisių pažeidimais, ginklų tiekimu Sirijos prezidentui Basharui al Assadui. Nuo jų nukentėtų ir Rusijos kasybos, metalų, laivybos bei geležinkelių sektoriai. Sankcijų susilauktų ir asmenys, kurie, senatorių teigimu, vykdė kibernetines atakas Rusijos valdžios užsakymu. Taip pat – asmenys, dirbantys su Rusijos žvalgybos bei gynybos agentūromis.