Vienoje vykstančias derybas tiesiogiai veda Iranas, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija, o Jungtinės Valstijos jose dalyvauja netiesiogiai.
Derybos buvo atnaujintos pernai lapkritį po penkių mėnesių pertraukos. Jos buvo suspenduotos vasarą, kai į valdžią Irane atėjo nauja ultrakonservatyvi vyriausybė.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Valstybės departamento atstovas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pastarąją savaitę per derybas Vienoje buvo pasiekta „reikšmingos pažangos“, todėl „jei Iranas demonstruos rimtą nusiteikimą, mes galime ir turėtume artimiausiomis dienomis sutarti dėl abipusio grįžimo prie visiško JCPOA įgyvendinimo“.
Priešingu atveju kiltų didžiulė grėsmė pastangoms atgaivinti susitarimą, pridūrė jis.
Trečiadienį Prancūzija įspėjo Iraną, kad jam liko vos kelios dienos susitarimui pritarti. Užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas įspėjo, kad nepasiekus susitarimo kiltų didžiulė krizė.
Tuo metu Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheri pareiškė, kad susitarimas yra „kaip niekada arti“.
Jis paragino kitas derybose dalyvaujančias šalis laikytis realistiško požiūrio ir priimti „rimtus sprendimus“.
