Šios trys šalys pateikė skundą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Sakartvelo ambasadoriui vasarį kreipusis į daugiausiai galių turintį JT organą dėl spalį įvykdytų didelio masto atakų.
Estijos ambasadorius prie JT Svenas Jurgensonas vėliau perskaitė pareiškimą, šalia jo stovint JK ambasadorei Karen Pierce ir JAV ambasadoriaus pavaduotojo pareigas einančiai Cherith Norman Chalet. Pasak jo, minėtos kibernetinės atakos yra „dalis seniai Rusijos vykdomos priešiškos ir destabilizuojamos veiklos kampanijos prieš Sakartvelą, taip pat dalis platesnės kenkėjiškos veiklos“.
Trys Vakarų valstybės pažymėjo, kad šios atakos demonstruoja GRU „tęsiamų beatodaiškų... kibernetinių operacijų prieš virtinę šalių vaizdą“.
„Šie veiksmai aiškiai prieštarauja Rusijos mėginimams teigti, jog ji yra atsakinga veikėja kibernetinėje erdvėje“, – pareiškė ambasadoriai ir pridūrė, kad „neatsakingumas kibernetinėje erdvėje yra kenksmingas mums visiems“.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad spalio 28-osios kibernetinė ataka buvo „nutaikyta į Sakartvelo nacionalinį saugumą ir turėjo pakenkti Sakartvelo piliečiams bei vyriausybės struktūroms, trikdant ir paralyžiuojant įvairių organizacijų darbą, kurstant nerimą visuomenėje.”
Rusijos URM atmetė šiuos „nepagrįstus ir politiškai motyvuotus“ kaltinimus, taip pat pažymėjo, jog nėra jokių įrodymų, kad Maskva yra susijusi su šiomis atakomis. Ministerija pridūrė, kad naujausi kaltinimai atspindi Sakartvelo pastangas „demonizuoti“ Rusiją ir kad toks elgesys dar labiau pablogins dvišalius santykius.
2008 metais Rusija buvo įsitraukusi į trumpą karą su Sakartvelu, kai šis nesėkmingai pamėgino karine jėga susigrąžinti separatistinį Pietų Osetijos regioną. Nutraukus ginkluotus veiksmus Maskva pripažino Pietų Osetijos ir kito separatistinio regiono – Abchazijos – nepriklausomybę bei įkūrė ten savo karines bazes.
Rusija yra iškėlusi Jungtinėse Tautose kibernetinių nusikaltimų klausimą.
Gruodį JT Generalinė Asamblėja priėmė Rusijos paremtą rezoIiuciją, raginančią pradėti rengti naują tarptautinį susitarimą dėl kovos su kibernetiniu nusikalstamumu, nors šis žingsnis sulaukė Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių prieštaravimų.
Rezoliucija suteikia mandatą įkurti ekspertų komitetą, atstovaujantį visiems pasaulio regionams, turintį parengti „išsamią tarptautinę konvenciją kovai su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu nusikalstamiems tikslams“. Tikimasi, kad šis komitetas susirinks rugpjūtį apibrėžti savo veiklos krypties.
Ch.Norman Chalet tąsyk sakė, kad ši rezoliucija „pakenks tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu tokiu metu, kai sustiprintas bendradarbiavimas yra būtinas.“
