Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) sakė, kad yra pasirengęs padėti, tačiau taip pat norėtų pažangos JAV santykiuose su Kuba ir Venesuela, iš kurių plūsta daugiausiai migrantų, bei didesnės pagalbos vystymuisi regione.
Abi šalys, kurių ankstesni veiksmai, pavyzdžiui, tiesioginių kelionių į Meksiką apribojimas arba kai kurių migrantų deportavimas, nesustabdė migrantų antplūdžio, patiria didelį spaudimą pasiekti susitarimą. Šį mėnesį JAV pietvakariniame pasienyje kasdien pareigūnai sulaiko iki 10 tūkst. migrantų.
JAV sunkiai sekasi sukontroliuoti tūkstančius migrantų pasienyje arba apgyvendinti juos, kai jie pasiekia šiaurinius miestus. Praėjusią savaitę Meksikos pramonė patyrė smūgį, kai JAV trumpam uždarė dvi svarbias Teksaso geležinkelio perėjas, argumentuodama, kad pasienio patruliai turi būti perskirstyti, kad susidorotų su migrantų antplūdžiu.
Kita ne geležinkelio pasienio perėja Liukevilyje, Arizonos valstijoje, liko uždaryta, o San Diege ir Nogalese, Arizonos valstijoje, veikla buvo iš dalies sustabdyta. JAV pareigūnai teigė, kad šios perėjos buvo uždarytos siekiant perskirstyti pareigūnus, kad jie padėtų tvarkyti migrantų prašymus.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pabrėžė, kad, jei Meksika labiau padės, šios sienos kirtimo vietos gali būti vėl atidarytos.
„Sekretorius A. Blinkenas aptars precedento neturinčią neteisėtą migraciją Vakarų pusrutulyje ir nustatys būdus, kaip Meksika ir Jungtinės Valstijos spręs sienų saugumo problemas, įskaitant veiksmus, kuriais būtų sudarytos sąlygos vėl atidaryti pagrindinius perėjos per mūsų bendrą sieną punktus“, – sakoma jo biuro pareiškime prieš trečiadienio susitikimą.
Karavanai
Meksika jau skyrė daugiau kaip 32 tūkst. karių ir Nacionalinės gvardijos pareigūnų – apie 11 proc. visų savo pajėgų – imigracijos įstatymams vykdyti, o Nacionalinė gvardija šiuo metu sulaiko kur kas daugiau migrantų nei nusikaltėlių.
Tačiau šio požiūrio trūkumai išryškėjo antradienį, kai Nacionalinės gvardijos pareigūnai nesistengė sustabdyti maždaug 6 tūkst. migrantų karavano, daugiausiai iš Centrinės Amerikos ir Venesuelos, einančio per pagrindinį Meksikos vidaus imigracijos kontrolės punktą pietinėje Čiapaso valstijoje, netoli sienos su Gvatemala.
Anksčiau Meksika praleisdavo tokius karavanus, tikėdamasi, kad jie pavargs eidami greitkeliu. Nė vienas karavanas iki šiol nenukeliavo 1 600 km kelio iki JAV sienos.
Tačiau bandymas priversti venesueliečius ir kitus asmenis keliauti pėsčiomis per džiunglėmis apaugusį Darjeno tarpeklį arba išlaipinti migrantus iš keleivinių autobusų Meksikoje yra nebeveiksmingas.
Daugelis tiesiog rado kitų būdų keliauti. Per Meksiką važiuojančiais krovininiais traukiniais atvyksta tiek daug migrantų, kad viena iš dviejų pagrindinių šalies geležinkelių bendrovių rugsėjį dėl susirūpinimo saugumu buvo priversta sustabdyti traukinių eismą.
Amerikiečių delegacija norėtų realių policijos reidų, kurių metu migrantai būtų išlaipinami iš geležinkelio vagonų – tokius veiksmus Meksika taikydavo prieš dešimtmetį.
Daugiau pagalbos migrantų kilmės šalims
Trečiadienio susitikime taip pat dalyvaus JAV krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas) ir patarėja vidaus saugumo klausimais Liz Sherwood-Randall (Liz Šervud Rendal).
JAV jau pavyko pasiekti, kad vienos šalies problemos pasienyje taptų abiejų šalių problemomis. Uždarius Teksaso geležinkelio sienos kirtimo punktus, buvo sustabdytas krovinių vežimas iš Meksikos į JAV, taip pat nutrūko ir grūdų, reikalingų Meksikos gyvuliams šerti, gabenimas į pietus.
Praėjusią savaitę A. M. Lopezas Obradoras sutiko su JAV pareigūnų prašymu, pagal kurį Meksika imtųsi daugiau priemonių blokuoti migrantams prie savo pietinės sienos su Gvatemala arba apsunkintų judėjimą per Meksiką traukiniais, sunkvežimiais ar autobusais.
Tačiau prezidentas sakė, kad mainais į tai norėtų, jog Jungtinės Valstijos siųstų daugiau pagalbos vystymuisi į migrantų kilmės šalis ir sumažintų arba panaikintų sankcijas Kubai ir Venesuelai.
„Kaip ir visada, ketiname padėti, – sakė A. M. Lopezas Obradoras. – Meksika padeda pasiekti susitarimus su kitomis šalimis, šiuo atveju su Venesuela.“
„Taip pat norime, kad būtų kažkas padaryta dėl (JAV) nesutarimų su Kuba, – sakė A. M. Lopezas Obradoras. – Mes jau pasiūlėme prezidentui (Joe) Bidenui (Džo Baidenui) pradėti JAV ir Kubos dvišalį dialogą.“
„Būtent tai ir ketiname aptarti, tai nėra tik ginčai“, – pridūrė jis.
Meksika teigia, kad per pirmuosius vienuolika 2023 metų mėnesių aptiko 680 tūkst. migrantų, vykstančių per šalį.
Gegužę Meksika sutiko priimti migrantus iš tokių šalių kaip Venesuela, Nikaragva ir Kuba, kurių JAV nepriėmė dėl to, kad jie nesilaikė taisyklių, numatančių naujus teisėtus kelius prieglobsčiui ir kitoms migracijos formoms gauti.
