„Šiandien – daug žadanti pradžia“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Jis patvirtino, kad Dohoje prasidėjusiose derybose dalyvavo ir Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).
„Dar reikia daug nuveikti. Atsižvelgiant į susitarimo sudėtingumą, nesitikime, kad šios derybos šiandien baigsis susitarimu“, – teigė jis.
J. Kirby sakė, kad derybos turėtų būti pratęstos penktadienį.
„Tai gyvybiškai svarbus darbas. Likusias kliūtis galima įveikti, ir mes turime užbaigti šį procesą, – teigė jis. – Mums reikia, kad būtų išlaisvinti įkaitai, suteikta pagalba palestiniečių civiliams Gazoje, užtikrintas Izraelio saugumas ir sumažinta įtampa regione, ir mums reikia šių dalykų kaip įmanoma greičiau.“
Prieš derybas J. Kirby televizijai CNN sakė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama gegužės 31 dieną prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pateikto pasiūlymo detalėms įgyvendinti.
Praėjusią savaitę J. Bidenas prisijungė prie Kataro ir Egipto lyderių ir paragino ketvirtadienį pradėti islamistų grupuotės „Hamas“ ir Izraelio derybas.
„Hamas“ iš pradžių pateikė alternatyvius pasiūlymus, tačiau dabar teigia norinti, kad būtų visiškai įgyvendintas J. Bideno planas, į kurį įtrauktos pradinės šešių savaičių paliaubos ir įkaitų paleidimas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kurio kraštutinių dešiniųjų koalicijos partneriai nepritaria susitarimui su „Hamas“, kaip pranešama, pateikė naujų reikalavimų, tarp kurių – Izraelio siekiama Gazos Ruožo ir Egipto sienos kontrolė.
Baltieji rūmai atsisako išsiplėsti apie Dohoje aptariamus klausimus, tačiau tvirtino, kad jie susiję su susitarimo įgyvendinimu.
„Dabar esame pasiekę tašką, kai pagrindai yra iš esmės patvirtinti, o spragos yra susitarimo įgyvendinimo srityje“, – sakė J. Kirby.
Pavojus dėl platesnio konflikto regione
Spalio 7-ąją „Hamas“ surengus precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, kilo karas, kuris nuniokojo Gazos Ruožą, o beveik visi jo gyventojai bent kartą buvo priversti palikti namus ir kilo didžiulė humanitarinė krizė.
Iki šiol buvo sudarytos tik vienos, savaitę trukusios paliaubos lapkritį, kai „Hamas“ paleido 105 įkaitus, paimtus per spalio 7-osios išpuolį, tarp jų ir izraeliečius, mainais į 240 palestiniečių kalinių, laikomų Izraelio kalėjimuose.
Ketvirtadienį „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai pranešė, kad per Izraelio puolimą šioje teritorijoje žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) ketvirtadienį iš Beiruto pareiškė, kad paliaubos Gazos Ruože yra būtinos siekiant taikos regione, įskaitant Libaną.
„Visi nerimaujame dėl padėties regione“, – teigė S. Sejourne po susitikimo su parlamento pirmininku Nabihu Berri (Nabihu Beriu), Irano remiamos Libano grupuotės „Hezbollah“ sąjungininku.
Prancūzija „remia Libaną ir, atsižvelgiant į tai ir į taiką regione, tikimės paliaubų (...) Gazos Ruože, kurios (...) bus būtinos siekiant užtikrinti taiką regione“, sakė jis.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Lammy (Deividas Lamis) ketvirtadienį pareiškė, kad Katare vykstančios derybos yra „esminis momentas pasaulinio stabilumui“, kuris gali „nulemti Vidurinių Rytų ateitį“.
„Dabar yra esminis momentas pasaulio stabilumui. Artimiausios valandos ir dienos gali nulemti Vidurinių Rytų ateitį. Todėl šiandien ir kiekvieną dieną raginame savo partnerius visame regione rinktis taiką“, – sakoma jo pareiškime.
Sunkumų diplomatinėse pastangose pridėjo ir įtampa tarp Izraelio ir Irano po to, kai Teherane buvo nužudytas „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė), dalyvavęs derybose dėl paliaubų.
Iranas pažadėjo atkeršyti Izraeliui, o JAV savo ruožtu nusprendė pasiųsti į regioną daugiau pajėgų. J. Kirby teigė, kad neaišku, ar spaudimas ir derybos dėl paliaubų privertė Iraną persigalvoti.
„Negaliu čia sėdėti ir tvirtai pasakyti, kad buvo nuspręsta pakeisti nuomonę“, – teigė jis.
„Prieš kelias dienas turėjome informacijos, kurios ir toliau gauname“, kad „išpuolis gali įvykti praktiškai be jokio įspėjimo ir tikrai gali įvykti artimiausiomis dienomis, todėl turime būti tam pasirengę“, sakė jis.