Po savaitės Jungtinėms Valstijoms ims vadovauti politikas, kone kiekvienu klausimu prieštaraujantis dabartinei šalies politikai. Naujausiame interviu dienraščiui „Wall Street Journal“ D.Trumpas pareiškė, kad kol kas sankcijas Rusijai paliks, tačiau yra atviras jas atšaukti: „Jei sutariame, ir jei Rusija išties mums padeda, kodėl kam nors reikėtų sankcijų, jei daromi iš tiesų puikūs dalykai?“
Kodėl D.Trumpas tikisi pagalbos iš Rusijos, kuri daugelį metų kur tik gali stengiasi kenkti Amerikai, atrodo, neaišku net būsimiesiems jo paties komandos nariams.
„Nuo Jaltos turėjome ilgą sąrašą atvejų, kai mėginome teigiamai įsitraukti su Rusija. Bet sėkmingų atvejų sąrašas gana trumpas. Manau, dabar svarbiausia, kad mes pripažintume tikrovę, su kuria susiduriame, kas yra Vladimiras Putinas, pripažintume, kad jis mėgina suardyti Šiaurės Atlanto Aljansą“, – tikina kandidatas į JAV gynybos sekretoriaus postą Jamesas Mattisas.
Bet kelios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad Rusijos prezidentas nusprendė nekeršyti Vašingtonui dėl naujausių sankcijų už kibernetinius įsilaužimus po kontaktų su artimiausiu D.Trumpo patarėju. Kai B.Obama prieš Naujuosius metus nurodė 35 diplomatams išvykti, ambasadorius penkis kartus kalbėjosi su patarėju nacionaliniam saugumui, ir po to V.Putinas atsisakė imtis atsakomųjų priemonių, o D.Trumpas pagyrė ir jo „puikų žingsnį“, ir patį V. Putiną kaip „labai protingą“.
Dabartinė administracija sako, kad savaime pokalbiai tarp užsienio atstovų ir būsimosios administracijos nėra įtartini, bet generolas Mke`as Flynnas, ir anksčiau gaudavęs užmokestį iš propagandinės Rusijos televizijos RT ir už pinigus dalyvavęs jos jubiliejuje su V.Putinu, galėjo pažeisti įstatymą, jei žadėjo Maskvos pasiuntiniui, kad D.Trumpas sankcijas atšauks. 218 metų senumo įstatymas draudžia neįgaliotiems Amerikos piliečiams derėtis su užsienio vyriausybėmis.
Naujausi D.Trumpo palankumo gestai Maskvai baigia audringą savaitę, kai šalį drebino pranešimai apie dosjė, kad Rusija turi kompromituojančios medžiagos, o išrinktojo prezidento komanda palaikė slaptus ryšius su Maskvos atstovais.
„Visa tai – melagingos žinios, pramanyti dalykai, to nebuvo. Kaip žinote, kaip daugelis iš jūsų ir pranešėte, tai surinko mūsų varžovai. Tai buvo varžovai, kurie susirinko kartu, pamišėliai, ir sukurpė šitą mėšlą“, – teigia D.Trumpas.
Net jei dosjė nepatikimas, Vašingtonas apstulbęs sekė, kaip D.Trumpas vis aštriau kaltino, be jokio pagrindo, kad ją paviešino žvalgybos tarnybos – esą niekšų respublikonų ir demokratų užsakymu, ir esą taip, kaip tai būtų darę naciai.
„Visų kitų požiūriai į Rusiją, net Tilersono, suprantami. Bet Trumpo – vis dar nepaaiškinti. Jo ryžtas menkinti, mažinti kaltinimus Rusijai ir įkalčius, kurie jam buvo pateikti. Reikia dar kartą atsiversti dosjė ir savęs paklausti, kodėl taip yra“, – sako „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vadovas Jamesas Nixey.
Kodėl D.Trumpas tikisi pagalbos iš Rusijos, kuri daugelį metų kur tik gali stengiasi kenkti Amerikai, atrodo, neaišku net būsimiesiems jo paties komandos nariams.
Užstoti žvalgybininkus puolė ir D.Trumpo kandidatas vadovauti Centrinei žvalgybos agentūrai
„Neabejoju, kad į tokią diskusija V.Putinas pažvelgtų ir sakytų: „Oho, tai ir yra vienas iš mano tikslų, pasėti abejonių Amerikos politinėje bendruomenėje“, – aiškina kandidatas į JAV centrinės žvalgybos agentūros vadovo postą Mike`as Pompeo.
Ir D.Trumpo kandidatas į Pentagono vadovus.
„Per daugelį buvimo kariuomenėje metų su žvalgybos bendruomene palaikiau artimus santykius. Jų veiksmingumą kartais galėdavau įvertinti kiekvieną dieną, ir mūsų žvalgybos bendruomene pasitikiu labai aukštai“, – teigia kandidatas į JAV gynybos sekretoriaus postą Jamesas Mattisas.
Ne tik dėl žvalgybos. Per šią savaitę visi pagrindiniai D. Trumpo kandidatai viešai prieštaravo visoms pagrindinėms jo nuostatoms ir žadėjo nebijoti stoti prieš išrinktąjį prezidentą, jei prireiks – ir dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos, ir dėl Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, ir dėl kankinimų programos, ir dėl NATO, ir dėl Rusijos, kurią pavadinęs svarbiausia grėsme pretendentas lengvai sulaukė abejų parlamento rūmų išimties, leisiančios atsargos generolui užimti civilį postą.
„Pradėčiau nuo svarbiausios grėsmės – Rusijos. Tai – grėsmė, kai šalys mėgina bauginti kitas šalis jų pašonėje, regiono valstybes netoliese, nesvarbu, ar masinio naikinimo ginklais ar tuo, ką vadinčiau neįprastomis, netradicinėmis bauginimo priemonėmis. Susiduriame su era, kai kovosime ne su teroristų grėsme. Tai tiesiog tikrovė, ir turėsime su ja dorotis“, – sako J.Mattisas.
Kandidatas vadovauti žvalgybai pareiškė, kad sieks išsiaiškinti faktus dėl Rusijos, kad ir kur jie vestų.
„Man labai aišku, ką sako žvalgybos ataskaita, ir tvirtai tikiu, kad, faktams toliau aiškėjant, juos perduosiu ne tik prezidentui, bei ir jo komandai bei jums visiems, kad surengtume aštrią diskusiją, kaip elgtis su milžiniška kibernetine grėsme“, – teigia M.Pompeo.
Įtikinėti D.Trumpą ir jo aplinką dėl NATO svarbos žadėjo ir būsimasis Pentagono vadovas.
„Su juo šį klausimą aptariau. Jis pasirodė atviresnis, netgi iki tokio lygio, kad klausinėjo daugiau klausimų ir gilinosi į tai, kodėl taip tvirtai tuo tikiu. Jis supranta, kokios pozicijos laikausi, ir dirbsiu su kitais nacionalinio saugumo komandos nariais, kai tik Senatas juos patvirtins, kad savo poziciją vykdyčiau“, – aiškina J.Mattisas.
D.Trumpas pareiškė nesureikšminantis nesutarimų savo komandoje.
„Viskas susidėlios. Norime, kad jie būtų savimi. Sakiau jiems, būkit savimi, ir sakykit, ką norit pasakyti, nesirūpinkit dėl manęs. Aš vis vien padarysiu teisingai, kad ir kaip tai būtų. Gal teisus būsiu aš, gal jie. Bet sakiau: būkit savimi. Tegu daro. Galėjau pasakyti: darykit taip, sakykit šitaip. Nenoriu. Noriu, kad visi būtų savimi“, – teigia D.Trumpas.
Bet jei D. Trumpas žada spręsti pats, neaišku, kiek svarbu, ką manys jo komanda.
„Manau, mes iš tiesų atsidūrėme ten, kur dar nesame buvę. Daug priklauso nuo to, ar Trumpas perduos spręsti karingiausiems komandos nariams, tokiems, kaip gynybos sekretorius generolas Mattisas, ar vis dėlto nugalės jo instinktai, kaip ir per rinkimų kampaniją, kai jis ignoravo įrodymus ir elgėsi spontaniškai“, – teigia J.Nixey.
Nepaisant D.Trumpo pasipriešinimo, Senato žvalgybos komitetas nusprendė surengti plataus masto neviešą tyrimą – ne tik dėl Rusijos kibernetinių įsilaužimų, bet ir dėl galimų Maskvos ryšių su rinkimų dalyviais.
