Vieną 2007 metų sausio naktį JAV specialiųjų operacijų komandosai kelias valandas sekė nuožmų Amerikos priešą, konvojumi iš Irano į Irako šiaurę keliavusį generolą majorą Qasemą Soleimani – Islamo revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadą.
Tačiau į konvojų tąkart smogta nebuvo – Q.Soleimani ramiai nuvažiavo į Irako gilumą.
„Norėdamas išvengti mūšio ir politinių vaidų, kurie prasidėtų, nusprendžiau, kad reikia stebėti karavaną, o ne į jį iškart smogti“, – pernai prisiminė tad JAV specialiųjų pajėgų jungtinei vadavietei vadovavęs generolas Stanley McChrystalas.
Jautėsi neliečiamas
Tačiau šį penktadienį, JAV bepilotis orlaivis „MQ-9 Reaper“, valdomas būtent amerikiečių specialiųjų pajėgų, D.Trumpui davus leidimą paleido raketas į mašinų konvojų prie Bagdado oro uosto. Viename automobilyje buvo tas pats Q.Soleimani.
JAV ir Izraelio žvalgybininkai jau daug metų nuolat stengdavosi susekti ir žinoti Q.Soleimani, vienos svarbiausių figūrų Irano valdančiajame režime, buvimo vietą – ypač Irake.
Vis dėlto, kaip „The New York Times“ teigė keli JAV saugumo pareigūnai, dažnai pernelyg stengtis nė nereikėtų, mat Q.Soleimani jautėsi neliečiamas ir elgdavosi net arogantiškai.
„The New York Times“ šaltinių teigimu, sprendimas susekti Q.Soleimani ir jį neutralizuoti buvo priimtas po to, kai gruodžio 27 dieną Irane žuvo JAV kontraktininkas.
Vienas buvęs JAV kariškis atsimena, kaip Erbilio oro uoste Šiaurės Irake jo karinis lėktuvas buvo nuvairuotas stovėti prie pat būtent generolo Q.Soleimani orlaivio. Kas įvyko šį kartą – kokios aplinkybės leido uždegti žalią šviesą šio įtakingo iraniečio eliminavimo operacijai?
„The New York Times“ šaltinių teigimu, sprendimas susekti Q.Soleimani ir jį neutralizuoti buvo priimtas po to, kai gruodžio 27 dieną Irane žuvo JAV kontraktininkas.
JAV specialiųjų pajėgų jungtinė vadavietė kelis dienas ieškojo progos smogti. Kai buvo išsiaiškinta, kad Q.Soleimani atskris į Bagdadą, daug kas priklausė nuo to, ar jį oro uoste pasitiks Irako pareigūnai.
Bet netrukus paaiškėjo, kad svečią iš Irano pasitinka tik nedidelė grupė Teherano remiamo sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ atstovų, įskaitant šios grupės vado pavaduotoją Abu Mahdi al Muhandisą.
Po kelių minučių pastarasis kovotojų vadeiva ir Q.Soleimani buvo eliminuoti. D.Trumpas priėmė tokį sprendimą, kokio G.W.Bushas ir B.Obama priimti nedrįso, nes bijojo, kad gali kilti didelis karinis konfliktas.
Pasveikino operaciją
Pats S.McChrystalas, vadinamas JAV kariškių pasaulio legenda, bet iš kariuomenės pasitraukęs dar 2010 metais ir dabar dėstantis Jeilio universitete, pasveikino JAV sprendimą būtent dabar nukauti Q.Soleimani.
„Tokia operacija buvo tinkama, nes Soleimani labai viešai organizavo Irano antpuolius prieš amerikiečius ir mūsų sąjungininkus“, – laiške „The New York Times“ parašė S.McChrystalas.
Vis dėlto šis į pensiją jau išėjęs generolas pridėjo įspėjimą: „Negalime šio įvykio laikyti izoliuotu. Kaip ir visi tokio masto įvykiai, jis paveiks dinamiką regione, o Iranas norės atkeršyti.“
„Yra atakų eskalacijos potencialas, todėl turime keliais žingsniais į priekį apgalvoti, kaip toli eiti ir kokio lygio konflikte esame pasirengę dalyvauti“, – įspėjo S.McChrystalas, prieš metus pavadinęs D.Trumpą „nesąžiningu ir amoraliu“.
JAV kariškiai tikina puikiai suprantantys, kad Iranas ar jam pavaldūs kovotojai gali bandyti atakuoti amerikiečius. Veiksmų, kad būtų apsaugoti Amerikos kariai ir diplomatai Viduriniuose Rytuose, jau imtasi.
Štai JAV valstybės departamentas jau paragino visus JAV piliečius „tučtuojau“ palikti Iraką, kur ir laukiama didžiausių neramumų.
Galbūt Iranas atsitrauks?
Buvusi JAV ambasadorė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, dabar Artimųjų Rytų institute Vašingtone dirbanti Barbara Leaf vis dėlto nemano, kad Iranas reaguos greitai. Kol kas laukia tik aršūs protestai.
„Režimas pirmiausia turi atsigauti po šoko, o laiko atsakomųjų išpuolių suplanavimui prireiks. Beveik neabejotinai bus veikiama Irake.
Tačiau mūsų (JAV, – red.) partneriai Persijos įlankos regione irgi turėtų susirūpinti – galimi nužudymai, smūgiai laivininkystei ir energetikos infrastruktūrai“, – teigė B.Leaf.
Kad ir kaip būtų, nuosprendį Q.Soleimani galėjo nulemti jo arogancija ir įžūlumas. Skirtingai nei Osama bin Ladenas ar Abu Bakras al-Baghdadi, iranietis dažnai veikė visiškai atvirai.
Teheranas agresiją demonstravo visą pastarąjį pusmetį – numuštas JAV bepilotis orlaivis, smogta naftos objektui Saudo Arabijoje, Omano įlankoje apgadinti keli tanklaiviai.
„Soleimani elgėsi kaip didikas, jį nebūdavo sunku surasti, – „The New York Times“ teigė pernai į pensiją išėjęs buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas Marcas Polymeropoulos. – Jis jautėsi neliečiamas, ypač Irake.
Jis mūšio lauke darydavosi asmenukes ir atvirai šaipydavosi iš JAV, nes jautėsi visiškai saugus.“
Daugelis analitikų prognozuoja situacijos suprastėjimą ir atsakomuosius Irano išpuolius. Visgi Teheranas agresiją demonstravo visą pastarąjį pusmetį – numuštas JAV bepilotis orlaivis, smogta naftos objektui Saudo Arabijoje, Omano įlankoje apgadinti keli tanklaiviai.
Todėl vienas įtakingas Pentagono pareigūnas išreiškė viltį, kad Q.Soleimani nužudymas kaip tik privers Iraną atsitraukti – taip, kaip praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje per vadinamuosius „tanklaivių karus“.
D.Trumpo įsakymas eliminuoti Q.Soleimani tikriausiai negalėjo nenustebinti iraniečių – juk JAV prezidentas prieš tai daug kartų pabrėžė nenorintis karo su Teheranu.
