Naujausioje instituto apžvalgoje rašoma, kad Kremliaus pareigūnai ir valstybinės žiniasklaidos propagandistai plačiai aptarinėja Rusijos pralaimėjimo Charkivo srityje priežastis, o tai yra ryškus pokytis, palyginti su ankstesniu elgesiu.
Kremlius niekada nepripažino, kad Rusija pralaimėjo prie Kyjivo, o vėliau – ir Gyvačių saloje. Rusijos gynybos ministerija iš pradžių bandė aiškinti, esą pajėgos iš Charkivo atitraukiamos specialiai, siekiant persigrupuoti, tačiau tokie melagingi teiginiai sulaukė kritikos internete. Kremliaus pralaimėjimo pripažinimas – bandymas sušvelninti ir nukreipti kritiką nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino į Rusijos gynybos ministeriją bei kariuomenės vadovybę, rašoma Karo studijų instituto apžvalgoje.
Instituto ekspertai jau anksčiau pranešė, kad Kremlius atidėjo V.Putino susitikimą su Rusijos gynybos pareigūnais iš karto po karių išvedimo iš Charkivo apylinkių, taip padidindamas Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos susipriešinimo regimybę.
Kaip teigiama apžvalgoje, pralaimėjimas sukėlė paniką tarp okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenančių rusų, kariškių ir karinių tinklaraščių autorių. Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos valdžios atstovai Kryme paragino savo šeimas bėgti į Rusiją, o Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai parduoda savo namus pusiasalyje ir skubiai evakuoja savo šeimas.
Ekspertai abejoja, kad visuotinė mobilizacija būtų sėkminga
Keli Rusijos Dūmos nariai per pirmąjį rudens sesijos plenarinį posėdį rugsėjo 13 d. išreiškė susirūpinimą dėl sunkios padėties Ukrainos fronte. Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad Rusija turi paskelbti visišką mobilizaciją, nes Rusijos „specialioji karinė operacija“ yra karas. Pasak jo, „specialiąją karinę operaciją“ galima nutraukti bet kada, tačiau karas gali baigtis tik pergale arba pralaimėjimu, ir „mes neturime teisės pralaimėti“ šio karo.
Svarbiausios Karo studijų instituto išvados:
- Kremlius pripažino savo pralaimėjimą Charkivo srityje
- Sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas sukėlė paniką tarp Rusijos kariškių, okupacinės valdžios ir karo blogerių
- Tikėtina, kad Rusijos karinės nesėkmės Ukrainoje toliau silpnina Rusijos įtaką buvusioje Sovietų Sąjungoje, pavyzdžiui, Armėnijoje
- Ukrainos kariai tikriausiai tęsė antžemines atakas palei Limano-Jampilio-Bilohorivkos liniją šiaurinėje Donecko srityje ir galbūt vykdo ribotas antžemines atakas per Oskilo upę Charkivo srityje
- Rusijos ir Ukrainos šaltiniai nurodė, kad Ukrainos pajėgos tęsia antžeminius manevrus trijose Chersono srities vietovėse
Partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ lyderis Sergejus Mironovas ragino rengti ne visišką karinę mobilizaciją, o socialinę „mobilizaciją“, kurios metu eiliniai rusai daugiau dėmesio skirtų karui Ukrainoje. Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis taip pat pažymėjo, kad Rusija ir toliau kovos geopolitinėse „grumtynėse“ su Vakarais. Visi trys deputatai prieš vasario mėnesio invaziją viešai pasisakė už tai, kad V.Putinas pripažintų apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę.
Rusijos deputatai taip pat sutarė, kad gruodį aptars šaukimų į kariuomenę tvarkos pakeitimus. Remiantis įstatymo projektu, kuris tikriausiai bus priimtas, kariuomenės verbavimo centras šaukimus galės įteikti ne tik asmeniškai, bet ir siųsti paštu. Vyrai, net ir pranešimo negavę, privalės prisistatyti į verbavimo centrą.
Karo studijų institutas atkreipia dėmesį, kad naujame įstatymo projekte nėra užuominų, kad V.Putinas ruoštųsi visuotinei mobilizacijai. Apžvalgoje taip pat abejojama, ar net ir paskelbus visuotinę mobilizaciją Rusija būtų pajėgi apmokyti tokį didelį skaičių naujų karių, nes net ir dirbdama su dabartiniu srautu sunkiai susitvarko.
„Rusijai pirmiausia tektų gerokai išplėsti savo mokymo bazę, o tai užimtų daug laiko, tada surasti ir paruošti kovai pakankamai įrangos, kad galėtų sukomplektuoti daug naujų dalinių, ir tik tada galėtų pradėti dirbti su dideliu naujų šauktinių srautu. Pranešama, kad Rusijoje trūksta medžiagų, o tai rodo, kad Rusijos karinėje pramonėje esama didelių trūkumų, dėl kurių būtų labai sunku pagaminti reikiamą įrangą, šaudmenis ir atsargas didelei šauktinių kariuomenei“, – teigiama apžvalgoje.
