Penktadienį per spaudos konferenciją Eurazijos ekonominės sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime Biškeke V.Putinas patikslino savo gruodžio 7 d. pareiškimus, kuriuose užsiminė, kad Rusija ruošiasi „ilgam“ karui, ir pareiškė, kad jis turėjo omenyje, jog susitarimo procesas užsitęs. Režimo lyderis pabrėžė, kad sureguliavimo procesas bus sudėtingas ir užtruks, o visi dalyviai turės sutikti su realijomis Ukrainoje (turbūt turėdamas omenyje Rusijos kontrolės pripažinimą visose jos aneksuotose teritorijose), tačiau galiausiai Rusija neva yra atvira deryboms.
V.Putinas taip pat kritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimus, kad 2014 m. Minsko susitarimai buvo bandymas „laimėti laiko Ukrainai“. Vakarus jis kaltino skleidžiant nepasitikėjimą derybomis. Nepaisant nuolatinės priešiškos retorikos dėl susitarimo proceso, V.Putinas ir toliau tvirtino, esą Rusija lieka atvira deryboms.
„Jis nuolat naudojo derybų užuominas, kad izoliuotų Ukrainą nuo partnerių paramos, vaizduodamas Ukrainą kaip atsisakančią nuolaidų“, – rašoma apžvalgoje. Toliau analitikai pastebi, kad Rusija siekia išnaudoti bet kokias paliaubas ir derybas tam, kad kariai galėtų atnaujinti operacijas prieš Ukrainą,
„Tačiau labai mažai tikėtina, kad susitarimas dėl paliaubų bus sudarytas greitai, kad Rusijos pajėgos šią žiemą galėtų pailsėti ir atnaujinti pajėgas“, – teigia Karo studijų institutas.
Tikėtina, kad V.Putino kalbos apie ugnies nutraukimą – informacinė operacija, kuria siekiama sukelti nesutarimus tarp Ukrainos ir ją remiančių šalių.
„Tikėtina, kad V.Putinas antraeiliais veiksmais sudaro sąlygas tikroms deryboms 2023 m., tikriausiai po to, kai Rusijos pajėgos užsitikrins didesnę dalį teritorijos, kurią jis teigia aneksavęs“, – rašoma toliau.
Karo studijų institutas atkreipė dėmesį į BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos leidinio „Mediazona“ atliktą tyrimą, kuris remiasi atvirųjų šaltinių informacija.
Nurodoma, kad, remiantis tik atvirųjų šaltinių duomenimis, Ukrainoje žuvo 10 tūkst. rusų karių, daugiau kaip 400 iš jų – mobilizuoti kariai.
„Šis skaičius visų pirma neatspindi tikrojo Rusijos nuostolių Ukrainoje masto ir atspindi tik tuos, kurių žūtį galima patvirtinti atviru šaltiniu“, – pabrėžiama apžvalgoje.
BBC padarė išvadą, kad nors nacionalinių respublikų (tokių kaip Dagestanas, Buriatija, Altajus ir Baškirija) piliečiai siunčiami į frontą ir žūsta kovose dažniau nei etninių Rusijos regionų piliečiai, absoliučiais skaičiais etniniai rusai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų Rusijos kariuomenėje, o jų dalis tarp žuvusiųjų kariuomenėje yra maždaug tokia pati kaip ir tarp visų Rusijos gyventojų.
BBC tyrimas iš dalies prieštarauja ankstesniems Karo studijų instituto vertinimams, kad Kremlius bandė apsaugoti etninius Rusijos gyventojus nuo karo, neproporcingai pasitelkdamas mažumų regionus.
Tyrimas taip pat parodė, kad Ukrainoje didelius nuostolius patyrė ir elitiniai daliniai, ir karininkai.
Svarbiausios Karo studijų instituto išvados:
- V.Putino pozicija Rusijos informacinėje erdvėje ir toliau svyruoja tarp paramos Rusijos gynybos ministerijai ir paramos nacionalistinei ir prokarinei karo tinklaraštininkų bendruomenei.
- Rusijos pareigūnai sugriežtino galiojančius teisės aktus, kad užgniaužtų vidaus nesutarimus.
- Aukšto rango JAV pareigūnai pareiškė, kad Rusija teikia Iranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą mainais į Irane pagamintas ginklų sistemas.
- Rusijos pajėgos nustatė gynybines linijas netoli Svatovės, o Rusijos ir Ukrainos pajėgos surengė antžemines atakas netoli Kreminos.
- Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas prie Bachmuto ir Avdijivkos.
- Rusijos pajėgos galėjo užimti pozicijas saloje į vakarus nuo Chersono miesto Dniepro upėje.
- Ukrainos pajėgų vykdoma užkardymo kampanija prieš Rusijos karinį turtą ir logistikos centrus pietų Ukrainoje tikriausiai susilpnino Rusijos pajėgas, jų logistikos linijas ir moralę.
- V.Putinas pakartojo teiginius, kad Rusija nevykdys antrosios mobilizacijos bangos.
- Rusijos okupacinė valdžia toliau stiprino okupuotų teritorijų fizinę, teisinę ir socialinę kontrolę.
