Farmacinio pagrindo medžiagos (PBA) iš esmės labai greitai gali tapti ginklais: priklausomai nuo kiekio jos gali stipriai apsvaiginti ar net nužudyti aukas.
Tikėtina, kad tokių cheminių ginklų Iranas galėjo įduoti savo remiamoms grupuotėms „Hezbollah“ arba „Hamas“, pastaroji turėjo galimybę panaudoti juos grobdama Izraelio karius ir civilius.
„Didėjant regioniniam nestabilumui Artimuosiuose Rytuose, kurį daugiausia lemia Irano įgaliotinių karingumas, nebegalima nepastebėti Irano militarizuotos PBA programos keliamų grėsmių“, – pažymėjo Matthew Levittas straipsnyje, skirtame Kovos su terorizmu centrui Vest Pointe.
JAV Vyriausybės atskaitomybės tarnyba PBA apibrėžia kaip „chemines medžiagas, kurių pagrindą sudaro farmaciniai junginiai, kurie gali būti arba nebūti teisėtai naudojami medicinoje, o netinkamai panaudoti gali sukelti sunkias ligas arba mirtį“. Joms priskiriami opioidai, tokie kaip fentanilis, ir gyvūnams skirti raminamieji vaistai. Šie vaistai veikia aukos centrinę nervų sistemą.
„Įkvėpus šių medžiagų, aukos praranda visišką sąmonę ir leidžia jas naudojantiems užpuolikams greitai ir tyliai žengti pirmyn ir (arba) paimti į nelaisvę nesąmoningas aukas“, – pažymėjo M.Levitas.
Iranas nukentėjo nuo cheminio karo per Irano ir Irako karą devintajame dešimtmetyje, kai Irako cheminės atakos, įskaitant nervus paralyžiuojančias dujas, tokias kaip zarinas, ir garstyčių dujas, pareikalavo net 1 mln. iraniečių aukų. To paties karo metu Iranas keletą kartų naudojo ipritą.
Izraelis mano, kad Iranas naudojo PBA prieš sukilėlius Sirijos pilietiniame kare, yra pranešimų, kad proiraniškos milicijos Irake galėjo jas panaudoti prieš antivyriausybinius protestuotojus.
„Problema ta, kad Iranas yra teisus sakydamas, kad Irano ir Irako karo metu jie baisiai nukentėjo nuo cheminio ginklo, – „Business Insider" sakė Vašingtono instituto analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis M.Levitas. – Tačiau tikrovė yra tokia, kad jie patys taip pat juos naudojo“.
JAV ir jų sąjungininkės ne vienus metus dalijasi perspėjimais, kad Iranas kuria farmacinio pagrindo ginklus ir taip pažeidžia 1997 m. Cheminio ginklo konvenciją, kuri draudžia gaminti ir naudoti „toksines chemines medžiagas“, apibrėžtas kaip „cheminį poveikį gyvybiniams procesams, [galintį] sukelti žmonių ar gyvūnų mirtį, laikiną neįgalumą ar nuolatinę žalą“. Sutartį pasirašiusios šalys, įskaitant Iraną, privalo sunaikinti turimas atsargas.
Vis dėlto esama įrodymų, kad Iranas ir dabar siekiia panaudoti tokius ginklus.
„2014 m. Irano Imamo Hosseino universiteto Chemijos departamentas tarp Kinijos eksportuotojų ieškojo kilograminių kiekių medetomidino – [veterinarinio] raminamojo vaisto, kurį jis ištyrė kaip neveiksnumą sukeliantį vaistą.
2023 m. rugsėjį Irano antivyriausybiniai įsilaužėliai „paskelbė konfidencialius dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyta, kaip Irano kariniame universitete kuriamos granatos, skirtos medetomidinui platinti“, teigė JAV valstybės departamentas.
Ypač didelį susirūpinimą sukėlė Irano literatūroje esančios nuorodos į 2002 m. Dubrovkos incidentą, kai Rusijos saugumo pajėgos, siekdamos sutramdyti beveik tūkstantį įkaitų paėmusių čečėnų sukilėlių, į perpildytą Maskvos teatrą pripurškė farmacinio pagrindo dujų – tikriausiai fentanilio arba karfentanilio, kito daug stipresnio sintetinio opioido. Tada į pastatą įsiveržė komandosai ir nukovė neveiksnius sukilėlius, tačiau dujos taip pat nužudė daugiau kaip 130 įkaitų.
Vis dėlto apriboti PBA sunku, nes jie sutampa su produktais, naudojamais teisėtiems teisėsaugos ir medicinos tikslams. Pavyzdžiui, ašarines dujas kaip riaušių malšinimo priemonę teisėsaugos institucijos naudoja nuo Pirmojo pasaulinio karo, o JAV kariai jas naudojo Vietnamo kare priešo tuneliams užtemdyti. Ašarinių dujų naudojimas riaušėms malšinti vis dar yra teisėtas, bet ne kaip ginklo mūšio lauke.
Sustabdyti valstybes nuo PBA gamybos yra „labai, labai sunku, todėl daugiausia dėmesio skiriama diplomatinėms pastangoms, sankcijoms ir tam tikriems teisėsaugos veiksmams“, – pažymėjo M.Levitas.
Tai gali tapti ypatinga problema, jei Teheranas šias medžiagas tiekia savo įgaliotiniams, tokiems kaip „Hezbollah“.
„Ginklų, pagamintų naudojant dvejopo naudojimo prekes, dislokavimas, o vėliau jų tiekimas įgaliotiems subjektams suteikia Iranui daugybę priedangos sluoksnių ir pagrįstą galimybę paneigti, kad jis apskritai tai darė“, – pažymima straipsnyje.
Izraelis baiminosi, kad „Hezbollah“ panaudos PBA ginklus vykdydama tariamą planą užimti Galilėjos regioną šiaurės Izraelyje ir pagrobti Izraelio piliečius.
„Galbūt juos tiesiog panaudosite, kad sutrikdytumėte pasieniečių pajėgas ir pasiektumėte dabar nesaugomus civilius gyventojus, – įvertino M.Levitas. -Arba iš tikrųjų nusitaikysite į karius ir padarysite juos neveiksnius, kad galėtumėte juos pagrobti arba suimti.“
Pastarieji Izraelio kariniai puolimai Libane smarkiai pakenkė „Hezbollah“, įskaitant jos didžiulį raketų arsenalą. Tačiau PBA galima pridėti prie rankinių granatų ir minosvaidžio sviedinių, kurių atsargų „Hezbollah“ dar turi nemažai.
-
Iranas: Gazos Ruože ir Libane vykstantys karai gali išplisti už Artimųjų Rytų ribų
-
Irano užsienio reikalų ministerija: įtarimai dėl pasikėsinimo į D.Trumpą nepagrįsti
-
Iranas ragina D.Trumpą pakeisti maksimalaus spaudimo politiką
-
Į Iraną atvyksta TATENA vadovas
-
Iraniečių žiniasklaida: Irane „per teroristinį išpuolį“ žuvo 5 saugumo pajėgų nariai
Be to, išlieka tikimybė, kad JAV pajėgos gali susidurti su Iranu ir jo sąjungininkais ir tapti farmacinio pagrindo agentų aukomis. (JAV, priešingai, savo cheminius ginklus baigė naikinti 2023 m.).
Tačiau M.Levitas pabrėžė, kad PBA nėra toje pačioje lygoje kaip masinio naikinimo ginklai, pavyzdžiui, nervus paralyžiuojančios dujos, kurios yra pakankamai stiprios, kad galėtų nužudyti daug žmonių įvairiose poveikio zonose.
„Tai nėra strateginė grėsmė. Tai taktinis ginklas.“
Vis dėlto cheminiai ginklai kelia didelį nerimą, nors fentanilio dujos toli gražu nėra tokios mirtinos kaip nervus paralyžiuojančios dujos.
