Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir įvertinimo instituto (IHME) mokslininkai apskaičiavo, kad rugpjūtį su COVID-19 siejamų mirčių skaičius šalyje gali siekti 134 tūkst.
Anksčiau tie patys mokslininkai skaičiavo, kad su COVID-19 siejamų mirčių skaičius rugpjūtį galėtų siekti 72 tūkst.
Pasak IHME direktoriaus Christopherio Murray, pagrindinė prognozės pakeitimo priežastis yra ta, kad daug valstijų pernelyg anksti sušvelnino ribojimus, padidėjo žmonių mobilumas.
Baltieji rūmai kliaujasi IHME modeliu, kadangi jis pateikia optimistiškesnę sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų, užsikrėtimo atvejų ir mirčių prognozę, nei numato daug kitų ekspertų, rašo „Politico“.
Naujausia IHME prognozė išlieka kur kas optimistiškesnė nei Johnso Hopkinso universiteto sukurtas modelis, skirtas Ligų kontrolės ir prevencijos centrui (CDC). Remiantis šiuo modeliu, birželį JAV numatoma po 3 tūkst. su COVID-19 siejamų mirčių per dieną.
Pasak Ch.Murray iš IHME, Johnso Hopkinso universiteto modelis greičiausiai nėra tikslus. IHME iki birželio pradžios prognozuoja po 890 su COVID-19 siejamų mirčių per dieną.
„Mūsų skaičiai net nepanašūs į tą lygį. Tai labai susiję su tuo, ar modeliai numato dideles, Niujorko stiliaus epidemijas kai kuriose valstijose.
Mes to nematome, nes mes atsižvelgiame į kylančią oro temperatūrą, augantį testavimą ir kontaktų atsekimą. Tai pakankamai pristabdys viruso perdavimą, kad birželio 1 dieną neturėtumėme 3 000 mirčių per dieną“, – Ch.Murray cituoja „Politico“.
Vyriausiasis D.Trumpo patarėjas kovos su COVID-19 klausimais gydytojas Anthony Fauci sakė nežinąs, kokiomis prielaidomis remtasi kuriant šį modelį. Jis sakė, kad greičiausiai ne melas tai, jog ribojimų švelninimas nulemtų infekcijų augimą.
A.Fauci CNN kalbėjo apie „sudėtingą pasirinkimą“.
„Kiek mirčių ir kiek kančių esate pasiryžę priimti, kad greičiau, o ne vėliau sugrįžtumėte ten, kur norite būti, į tam tikrą normalumo formą?“, – klausė A.Fauci.
„Jaučiu moralinę pareigą suteikti informaciją, kurią suteikiu. Žmonės patys pasirinks“, – pridūrė ji.
Buvęs maisto Maisto ir vaistų asociacijos komisaras Scottas Gottliebas komentare „Wall Street Journal“ įspėjo, kad pandemijos sušvelninimo strategija (mitigation, angl.) nebuvo nesėkminga, tačiau socialinis atstumas ir kitos priemonės „nesumažino naujų užsikrėtimo ir mirčių atvejų tiek, kiek tikėtasi, ir nesustabdė epidemijos plitimo“.
Baltiesiems rūmams pabrėžiant testavimo svarbą, ekspertai teigia, kad greitai plintančio viruso suvaldymui reikia įvairesnių įrankių: izoliuoti užsikrėtusiuosius, nustatyti asmenis, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiaisiais COVID-19 ir tuos žmones karantinuoti, rašo „The New York Times“.
Pamažu ima atsiverti
Šiuo metu JAV nustatyta virš 1,2 mln. užsikrėtimo atvejų, 69 925 su COVID-19 siejamos mirtys. Pasveikusiais laikomi daugiau nei 188 tūkst. žmonių.
Maždaug pusė valstijų nuo penktadienio ėmė atverti ekonomikas ir gaivinti viešąjį gyvenimą, rašo „The New York Times“. Pasak laikraščio, beveik visur verslams taikomi universalūs ribojimai: įleidžiama mažiau klientų, darbuotojai ir klientai turi dėvėti apsaugines kaukes, taip pat laikytis socialinio atstumo.
Gubernatoriams panaikinus ribojimus, griežtesni vietos įsakymai gali išlikti miestų ar apygardų lygiu.
Koronavirusas stipriai paveikė JAV ekonomiką. Nuo kovo vidurio daugiau nei 30 mln. amerikiečių – apie šeštadalį šalies darbuotojų – užsiregistravo kaip bedarbiai.
Pirmąjį ketvirtį ekonomikai susitraukus 5 proc., analitikai mano, jog antrąjį šių metų ketvirtį žala JAV ekonomikai gali būti dar didesnė, o nedarbo lygis pasiekti 40 proc. Didžiosios depresijos metais didžiausias nedarbo lygis siekė 25 proc., rašo „Council on Foreign Relations“.
Nuo balandžio vidurio šalyje vyko prieš karantino ribojimus nukreipti protestai. Naujausias protestas vyko gegužės pradžioje Lansinge, kai keli šimtai ginkluotų protestuotojų užėmė Mičigano valstijos pastatą reikalaudami nutraukti užrakinimą. Daug protestuotojų nedėvėjo apsauginių kaukių ir nesilaikė socialinio atstumo.
JAV įstatymų leidėjai patvirtino 2 trln. dolerių (1,84 trln. eurų) vertės ekonomikos gaivinimo paketą, kurį analitikai apibūdino kaip tarpinę paskolą siekiant išlaikyti JAV ekonomiką per krizę.
Pakete – tiesioginės, iki 1 200 dolerių vertės išmokos individams, šimtai milijardų paskolų ir dotacijų verslams, didesnės nedarbo išmokos.
