Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas politiniams ir kariniams reikalams priminė, kad prieš du metus karybos analitikas Sethas Jonesas įvertino, kad Rusijos kariuomenė žlunga. Tačiau dabar, smarkiai pasikeitus situacijai, jis išreiškė didelį nerimą keliančią nuomonę, kad Ukrainos kariuomenė „atsiduria vis pavojingesnėje padėtyje prieš rusų užpuolikus“. Dar per anksti kalbėti apie pralaimėjimą, bet, anot generolo, S.Jonesas teisingai pastebėjo, kad „be aiškios JAV strategijos ir nuolatinio vakarietiškų ginklų, žvalgybos ir mokymų užtikrinimo Vladimiras Putinas gali nugalėti“.
M.T.Kimmittas nurodė, kad strategijai, galinčiai sulėtinti ir sustabdyti Rusijos veržimasi į priekį, reikėtų bent trijų elementų. Pirma, JAV administracija ir jos NATO sąjungininkės turėtų sušvelninti Vakarų tiekiamai įrangai taikomas ribojančias panaudojimo taisykles ir leisti Ukrainai pasitelkti visą tokios įrangos potencialą.
Jungtinė Karalystė jau sušvelnino šias taisykles, tačiau kitų nustatyti apribojimai, neleidžiantys Ukrainai vykdyti tarpvalstybinių atakų ir pulti Rusijos karūnos brangakmenių, pavyzdžiui, Juodosios jūros laivyno, turi būti nutraukti.
„Susirūpinimas dėl Rusijos veiksmų eskalavimo leido Vakarams užimti neveiklumo poziciją ir susitelkti į atgrasymą. Tačiau jei Izraelio atsakas į praėjusio mėnesio Irano dronų ir raketų ataką ką nors parodė, tai tik tai, kad griežtas atsakas, o ne atgrasymas, yra geriausias būdas pasipriešinti totalitarinėms grėsmėms“, – rašo buvęs valstybės sekretoriaus patarėjas.
Pasak jo, autokratai santūrumą ir atsargumą laiko silpnumo požymiais, vienintelė stiprybė jiems – ryžtas.
Generolas nurodo, kad jau atėjo laikas labiau rizikuoti JAV ir Vakarų karinėmis atsargomis: „Nors jų papildymas leidžia JAV prezidentui Joe Bidenui pasinaudoti turimomis ginklų ir šaudmenų atsargomis, didžiulis kiekis paruoštos ir mirtinai pavojingos įrangos lieka užrakintas kitiems nenumatytiems atvejams visame pasaulyje, mokymams ir bandymams.“
Dabar žinome, kad JAV ir jos sąjungininkų Europoje karinės gamybos bazė yra per maža, kad galėtų palaikyti net vidutinio dydžio konvencinį karą, tokį kaip Ukrainoje. Antrasis karas būtų pražūtingas.
Toks išteklių kaupimas, anot M.T.Kimmitto, yra visiškai suprantamas, nes vadai visame pasaulyje nori užsitikrinti, kad jie, kaip savo kariams visada primena generolas Polas La Cameras – JAV vadas Pietų Korėjoje: „šį vakarą pasiruošę kovoti“.
Tačiau nesėkmė Ukrainoje iš tikrųjų gali pradėti tą karą. Tokie priešininkai kaip Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atkreipia dėmesį į JAV neryžtingumą remiant draugus ir sąjungininkus – tą patį daro ir Kinija, žvelgianti per Taivano sąsiaurį.
„Laimėti karus yra brangu, bet ne taip brangu, kaip juos pralaimėti“, – pabrėžė generolas.
Jo nuomone, karas Ukrainoje atskleidė didelę karo logistikos problemą: „Net jei praėjusių metų spalio mėn. būtų buvęs priimtas papildomas susitarimas, dabar žinome, kad JAV ir jos sąjungininkų Europoje karinės gamybos bazė yra per maža, kad galėtų palaikyti net vidutinio dydžio konvencinį karą, tokį kaip Ukrainoje. Antrasis karas būtų pražūtingas.“
Nors herakliškomis pastangomis JAV artilerijos sviedinių gamyba padvigubėjo iki 28 tūkst. per mėnesį, Rusija per dieną vidutiniškai iššaudo 10 tūkst. sviedinių.
„Pačios Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės gamybos didinimo programa veikia visu pajėgumu, stulbindama analitikus savo sparčia plėtra, kuri, kaip teigiama, dabar yra pirmaujantis Rusijos ekonomikos sektorius. Rusijos daliniai Ukrainos fronto linijose gali patirti siaubingų nuostolių, tačiau ne dėl logistikos trūkumo.“
Generolo įsitikinimu, Vašingtonas taip pat turėtų daug labiau vadovauti, kad įkvėptų Vakarus likti šioje kovoje, nes „demokratijos yra nekantrios, o kiti pasaulio įvykiai dažnai pakeičia dėmesio centrą“.
Jau dabar Gazos Ruožas ir galimas regioninis karas Artimuosiuose Rytuose, artėjantys JAV prezidento rinkimai ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo teismo procesai nukreipia dėmesį nuo blogėjančios padėties Ukrainoje.
Kongreso parama buvo būtina, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima pakeisti blogėjančią padėtį Ukrainoje. Laikas atlaisvinti Volodymyrui Zelenskiui uždėtus pančius ir leisti jam naudotis mūsų teikiamais ginklais ir įranga.
Tačiau, jo įsitikinimu, Vakarai, jau daugelį metų patiriantys Rusijos propagandą ir psichologinį karą, turi ne mažiau stiprių priemonių: „Atėjo laikas jomis visapusiškai pasinaudoti“.
Ukrainoje dabartinis nykimo karas palankus V.Putino strategijai, pažymėjo M.T.Kimmittas ir priminė rašytojo Levo Tolstojaus žodžius, kuriais greičiausiai vadovaujasi ir Rusijos autokratinis prezidentas: „Laikas ir kantrybė yra stipriausi mano kariai“.
Aukšto rango karininkas tvirtina, kad pasaulis negali sau leisti stebėti, kaip ši maksima pasitvirtins.
„Kongreso parama buvo būtina, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima pakeisti blogėjančią padėtį Ukrainoje. Laikas atlaisvinti Volodymyrui Zelenskiui uždėtus pančius ir leisti jam naudotis mūsų teikiamais ginklais ir įranga. Laikas rizikuoti su mūsų karo atsargomis ir suteikti V.Zelenskiui tai, ko reikia jo kariams. Laikas priminti šiai šaliai tai, ką V.Putinas kasdien sako savo šaliai – kad pralaimėjimas Ukrainoje yra grėsmė mūsų pačių saugumui.“