Pirmieji du JAV sankcijų paketai įsigaliojo viena minutė po vidurnakčio (7 val. 01 min. Lietuvos laiku). Šios sankcijos apribojo Irano prieigą prie JAV dolerių banknotų ir svarbių pramonės šakų, įskaitant automobilių ir kilimų įmones.
Iraniečiai jau pajuto sankcijų pasekmes – nuo tada, kai JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė, jog šalis pasitrauks iš 2015 metais pasirašyto susitarimo, Irano nacionalinės valiutos rialo kursas neteko pusės savo vertės JAV valiutos atžvilgiu.
Dar 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos metu D.Trumpas neslėpė pasipiktinimo susitarimu dėl Irano branduolinės programos, o gegužės 8-ąją paskelbė, kad įvykdys savo pažadą ir Amerika pasitrauks iš šios tarptautinės sutarties.
Pirmadienį jis vėl pažėrė kritikos šiai sutarčiai ir sakė, jog tai „siaubingas, vienpusiškas susitarimas, nepadėjęs pasiekti esminio tikslo – užkirsti Iranui visus kelius pasigaminti branduolinę bombą“.
Jungtinės Valstijos vienašališkai pasitraukė iš susitarimo nepaisydamos kitų signatarių - Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Europos Sąjungos – raginimų nežlugdyti sutarties, kuria siekiama neleisti Iranui įgyti branduolinių ginklų. Šis žingsnis atspindi JAV lyderio polinkį į vienašališką politiką ir jo neigiamą požiūrį į daugiašalius susitarimus.
Pirmadienį D.Trumpo paskelbtame dekrete rašoma, kad sankcijomis siekiama didinti finansinį spaudimą Teheranui, kad būtų rastas „visapusiškas ir ilgalaikis sprendimas“ dėl jo keliamų grėsmių, įskaitant raketų kūrimą ir jo „piktavališką“ veiklą regione.
ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini pareiškė, kad Bendrija, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją bei Vokietiją, labai apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo grąžinti sankcijas Iranui.
„Esame pasiryžę ginti Europos ekonominės veikos vykdytojus, palaikančius teisėtus verslo ryšius su Iranu“, – pažymėjo ji.
Daugelis didžiųjų Europos įmonių traukiasi iš Irano bijodamos JAV bausmių. D.Trumpas yra įspėjęs, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, toliau palaikysiantys verslo ryšius su Iranu, susidurs su „skaudžiomis pasekmėmis“.
Sankcijų grąžinimas pakurstė įtampą ir pačiame Irane, kurį jau daug dienų krečia protestai ir streikai dėl vandens stygiaus, didelių kainų, o visuomenėje jaučiamas didžiulis nepasitenkinimas visa politine sistema.
Dėl itin griežtų suvaržymų žiniasklaidai praktiškai neįmanoma patikrinti informacijos, kuri pasiekia per socialinius tinklus.
„Patraukti peilį“
D.Trumpas sakė neatmetantis galimybės sudaryti visapusiškesnį susitarimą su Iranu, kuris apimtų „visą piktavališką režimo veiklą regione, įskaitant jo balistinių raketų programą bei jo paramą terorizmui“.
Tačiau Irano prezidentui Hassanui Rouhani šis siūlymas nepaliko įspūdžio.
„Jei esi priešas ir smogi kitam žmogui peiliu, o tada sakai, kad nori derybų, pirmas dalykas, kuri turi padaryti, tai patraukti peilį“, – sakė H.Rouhani interviu valstybinei televizijai.
„Jie nori pradėti psichologinį karą prieš Irano tautą, – sakė prezidentas. – Derybos kartu su sankcijomis neturi prasmės.“
Vašingtone įsikūrusio užsienio politikos studijų centro „Cato Institute“ direktorius Johnas Glaseris pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos sankcijas laiko priemone paspausti Iraną, kad šis sugrįžtų prie derybų stalo ir branduolinis susitarimas būtų peržiūrėtas atsižvelgiant į tai, ko nori D. Trumpas.
„To nebus“ – pažymėjo jis.
Dar vienas sankcijų paketas įsigalios lapkričio 5 dieną. Šios sankcijos blokuos Irano prekybą nafta ir turėtų padaryti daugiau žalos šaliai. Visgi kelios valstybės, tarp jų Kinija, Indija ir Turkija, leido suprasti, kad nesutinka visiškai atsisakyti pirkti iš Irano energetikos išteklius.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas žurnalistams sakė, kad pasaulinė reakcija į D.Trumpo sprendimą parodė, jog Jungtinės Valstijos yra diplomatiškai „izoliuotos“. Visgi jis pripažino, kad sankcijos „gali sukelti tam tikrų trikdžių“.
H.Rouhani vyriausybė prieš sankcijų grąžinimą ėmėsi skubių priemonių užkirsti kelią rialo žlugimui.
