JAV derybininkai grįžta į Vieną, kur vyksiančių derybų tolesnis etapas gali būti lemiamas. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašė keletą įsakų, kad nebūtų taikomos sankcijos, susijusios su Irano civiline branduoline veikla. Šiuo žingsniu panaikinamas ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas sankcijas sugrąžinti.
Sankcijų sušvelninimu siekiama paskatinti Iraną vėl laikytis 2015 metų sutarties, kurios sąlygas šiitiška respublika pažeidinėjo nuo 2018 metų, kai D.Trumpas vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš šio pakto ir sugrąžino griežtas sankcijas Teheranui. Pagal naują režimą trumpuoju laikotarpiu Amerikos sankcijos nebus taikomos kitoms šalims ir bendrovėms, bendradarbiaujančiomis su Irano civiliniu branduoliniu sektoriumi.
JAV pareigūnai sakė, kad būtina sudaryti sąlygas grįžimui prie sutarties sąlygų laikymosi, ir neigė, kad Iranui daroma kokių nors nuolaidų. Pasak pareigūnų, sugrąžintos sankcijų išlygos yra būtinos, kad prie derybų stalo grįžtų kitos sutarties dalyvės – Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija, Vokietija ir Europos Sąjunga.
„Mes NESUŠVELNINOME sankcijų Iranui ir to NEDARYSIME, kol/nebent Teheranas grįš prie savo įsipareigojimų pagal JCPOA“, – per „Twitter“ parašė Valstybės departamanto atstovas Nedas Price'as, pavartodamas 2015 metų sutarties oficialaus pavadinimo (Bendrasis visapusiškas veiksmų planas) akronimą.
„Padarėme tiksliai tą patį, ką padarė ankstesnė administracija: leidome mūsų tarptautiniams partneriams rūpintis Irane didėjančiomis branduolinio platinimo ir saugumo grėsmėmis“, – pridūrė N.Price'as.
Net ir pasitraukusi iš JCPOA D.Trumpo administracija buvo nenoriai patvirtinusi išimtis, kad sankcijos nebūtų taikomos Kinijos, Rusijos ir Europos bendrovėms. Tačiau šį režimą 2020 metų gegužę panaikino tuometis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Iranas sako nesilaikantis sutarties sąlygų, nes Jungtinės Valstijos pirmosios pasitraukė iš JCPOA. Teheranas teigė grįšiantis prie sutarties laikymosi tik tuo atveju, jeigu jam taikomos sankcijos būtų sušvelnintos, kaip numatyta pagal JCPOA.
D.Trumpo administracija iš sutarties 2018 metais pasitraukė argumentuodama, kad šis susitarimas yra blogiausias, kada nors sudarytas Vašingtono, ir kad JCPOA atveria Iranui galimybę susikurti branduolinį arsenalą.
Kandidatuodamas į prezidento postą Joe Bidenas kalbėjo, kad pastangos grąžinti Jungtines Valstijas į šią sutartį bus jo prioritetas. Nors nuo jo atėjimo į valdžią pažanga šioje srityje buvo menka, administracijos pareigūnai sakė, kad sankcijų išimtys grąžinamos, siekiant paskatinti derybas Vienoje.
Šios išimtys leidžia kitoms šalims ir užsienio kompanijoms bendradarbiauti vykdant civilinius projektus Irano Bušehro atominėje jėgainėje, Arako sunkiojo vandens gamykloje ir Teherano tyrimų reaktoriaus komplekse.
Branduolinio susitarimo kritikai, raginę D.Trumpą pasitraukti iš JCPOA, protestavo dėl šio J.Bideno administracijos žingsnio. Anot jų, net jeigu J.Bideno administracija nori grįžti prie 2015 metų sutarties, ji bent jau turėtų pareikalauti kokių nors nuolaidų iš Irano, prieš imdamasi švelninti sankcijas.
„Derybų požiūriu jie atrodo beviltiški: mes atsisakome sankcijų dar net neturėdami susitarimo – tiesiog sakykite „taip“ viskam!“ – sakė sutarties oponentas Richas Goldbergas, griežtą liniją Irano atžvilgiu palaikančio Fondo demokratijoms ginti aukšto rango patarėjas.
JAV pastangos atšaukti Teheranui taikomas sankcijas yra „geros, bet nepakankamos“, šeštadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras.
Šis komentaras nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Vašingtonas paskelbė sugrąžinantis išimtis kai kurioms sankcijoms, taikomoms Irano civilinei branduolinei programai.
„Kai kurių sankcijų atšaukimas gali tikrąja šio žodžio prasme virsti jų geranoriškumu. Amerikiečiai apie tai kalba, bet reikėtų žinoti, kad tai, kas atliekama popieriuje, yra gerai, bet nepakankamai“, – naujienų agentūra ISNA citavo diplomatijos vadovą Hosseiną Amirą-Abdollahianą.
