JAV gynybos sekretorius paragino nelėtinti tempo Ukrainos kare su Rusija

Susitikimą pradėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Rusija persigrupuoja, verbuoja ir bando iš naujo apsiginkluoti. Tai ne metas sulėtinti tempą. Dabar metas įsitvirtinti. Ukrainos žmonės mus stebi. Kremlius mus stebi. Istorija mus stebi. Todėl mes nenuleisime rankų. Ir mes nesvyruosime pasiryžę padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos imperinės agresijos“, - įžanginėje kalboje sakė L.Austinas.

Po jo vaizdo ryšiu kreipdamasis į 50 šalių atstovų susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad partnerėms reikia „ne derėtis dėl skirtingų tankų skaičių, o atverti tą svarbiausią tiekimą, sustabdysiantį blogį“.

Pasak 11 mėnesių kovojančios šalies lyderio, Rusija siekia sunaikinti tautas. Jo teigimu, laiko liko nedaug ir „turime veikti greitai“.

V.Zelenskis įsitikinęs, jog šis konfliktas susijęs su tuo, „kokiame pasaulyje gyvensime“, ir kad „Kremlius turi pralaimėti“.

„Jūsų galioje yra garantuoti artileriją ir lėktuvus, kurie sutriuškins terorą. Jūsų galioje yra pasiekti pergalę“, - į auditoriją kreipėsi V.Zelenskis.

L.Austinas priminė, jog NATO ir toliau „gins principą, kad sienos negali būti perbraižomos jėga“ bei pasisakys „už atvirą pasaulį, kuriame galioja taisyklės, teisės ir atsakomybė“.

Gynybos ministrų susitikimas Ramšteine, Vokietijoje

+2

JAV gynybos sekretorius įkvėpė susirinkusiuosius atkreipdamas dėmesį, jog Rusijai baigėsi amunicija ir šalis-agresorė patyrė didelių nuostolių.

„Ir ji kreipiasi į savo kelis likusius partnerius, kad papildytų savo tragišką ir nereikalingą invaziją. Net Iranas ir Šiaurės Korėja neprisipažįsta, kad tiekia [ginklus] Rusijai. Tik palyginkite tai su pagrindine paramos laisvai ir suvereniai Ukrainai banga, kuriai atstovaujama šioje salėje“, - sakė jis.

Diskusija dėl tankų

L.Austinas ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley turi aptarti naujausią didžiulį, apie 2,31 mlrd. eurų vertės JAV siunčiamos pagalbos paketą, į kurį pirmą kartą įtrauktos šarvuotos transporto priemonės „Stryker“.

Tačiau platesnės abejonės dėl tankų siuntimo į Ukrainą kelia įtampą koalicijoje. Vokietija patiria vis didesnį spaudimą tiekti Kyjivui tankus „Leopard 2“ arba bent jau sudaryti sąlygas kitoms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, tiekti vokiečių gamybos „Leopard“ iš savo atsargų.

Jungtinės Valstijos taip pat atsisakė, bent jau kol kas, tiekti tankus „M1 Abrams“, priežastimi nurodydamos sudėtingą jų techninę priežiūrą ir logistikos problemas. Jungtinės Valstijos mano, kad būtų produktyviau siųsti tankus „Leopard“, nes jų turi daugelis sąjungininkų, o Ukrainos kariams tektų mokytis dirbti tik su šiais tankais, o ne su sudėtingesniais „M1 Abrams“.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė, kad atsiųs tankų „Challenger 2“, ir pavadino tai natūralia karinės pagalbos Ukrainai progresija.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pradėjęs eiti pareigas likus vos valandai iki ketvirtadienio susitikimo su L.Austinu, yra vienas iš susitikimo Ramšteine dalyvių. Kalbėdamas apie tankus, jis televizijai ARD sakė esąs „beveik tikras, kad artimiausiomis dienomis dėl to priimsime sprendimą“, tačiau pridūrė šiandien „dar negalintis pasakyti, kaip jis atrodys“.