„Esame pasiryžę padėti Taivanui išvystyti gebėjimą apsiginti“, – sakė L.Austinas interviu CNN.
Vašingtonas istoriškai laikėsi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos dėl to, ar imtųsi karinės intervencijos, jei Taivaną užpultų Kinija.
Praėjusį mėnesį interviu CBS paklaustas, ar JAV kariai gintų Taivaną, J.Bidenas atsakė „taip“, bet pabrėžė, kad tokių veiksmų būtų imtasi, jei prasidėtų „beprecedentis užpuolimas“.
CNN laidos vedėjas Fareedas Zakaria paklausė L.Austino, ar JAV kariuomenė ruošiasi siųsti karius į Taivaną atsižvelgiant į J.Bideno komentarus, tačiau Pentagono vadovas atsisakė tiesiogiai atsakyti.
„Amerikos kariuomenė visada pasirengusi ginti mūsų interesus ir vykdyti savo įsipareigojimus. Manau, kad prezidentas aiškiai atsakė į hipotetinį klausimą“, – sakė L.Austinas.
„Tačiau ir toliau stengiamės užtikrinti, kad turėtume tinkamus pajėgumus tinkamose vietose ir padėtume savo sąjungininkams išlaikyti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“, – pridūrė jis.
Vašingtono „strateginio dviprasmiškumo“ politika yra skirta ir Kinijos invazijai atgrasyti, ir paskatinti Taivaną neprovokuoti Pekino oficialiai paskelbiant nepriklausomybę.
Kiek anksčiau paklaustas, ar minėti J.Bideno komentarai reiškia, kad ši politika keičiasi, Baltųjų rūmų atstovas spaudai atsakė: „Prezidentas tai yra sakęs ir anksčiau, taip pat ir anksčiau šiais metais Tokijuje. Tada jis taip pat aiškiai pasakė, kad mūsų politika dėl Taivano nepasikeitė.“
Gegužės mėnesį lankydamasis Japonijoje J.Bidenas buvo paklaustas, ar atsiųstų JAV karių į Taivaną, ir atsakė „taip“.
„Tokį įsipareigojimą prisiėmėme“, – pridūrė jis.
L.Austinas sakė CNN, kad nemato „neišvengiamos grėsmės“, jog Kinija įsiverš į Taivaną.
Tačiau padidėjęs karinis aktyvumas Taivano sąsiauryje rodo, kad Pekinas siekia nustatyti „naują normalią padėtį“, sakė jis.
Jungtinės Valstijos 1979 metais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną. Tačiau tuo pat metu Jungtinės Valstijos atlieka lemiamą, nors ir subtilų vaidmenį remiant Taivaną.
