Muziejus trečiadienį paskelbė, kad Elie Wieselio apdovanojimas, 2012 metais paskirtas Aung San Suu Kyi, bus anuliuotas. Tai dar vienas smūgis Aung San Suu Kyi tarptautinei reputacijai, kurią smarkiai sugadino rohinjų žudymas.
Aung San Suu Kyi buvo tarsi Mianmaro Nelsonas Mandela, už nepritarimą šalies karinei diktatūrai ji daug metų buvo laikoma namų arešto sąlygomis. Ji tapo tarptautine vienijančia figūra ir 1991 metais gavo Nobelio taikos premiją.
2015 metais jos partija pasiekė triuškinamą rinkimų pergalę ir ji užėmė naujai įsteigtą valstybės patarėjo postą, nors kariškiai išlaikė reikšmingą politinę ir ekonominę galią.
Labai tikėtasi, kad daug metų už demokratiją kovojusi Aung San Suu Kyi iš gerbiamos opozicijos veikėjos taps reformuojančia politine lydere. Tačiau žmogaus teisių gynėjai ja nusivylė, ypač dėl jos reakcijos į rohinjų krizę.
JAV Holokausto muziejus pastaraisiais metais skyrė daug dėmesio rohinjų padėčiai, o lapkričio mėnesį publikavo ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad daugėja kariškių ir ginkluotų budistų ekstremistų vykdomo genocido įrodymų.
Trečiadienį paskelbtame laiške Mianmaro civilinei lyderei muziejus kaltina jos vyriausybę trukdant Jungtinių Tautų tyrėjams ir propaguojant „neapykantos retoriką“ rohinjų mažumos atžvilgiu, nors pripažino, kad ji nelabai gali paveikti kariuomenę.
Muziejus tikėjosi, kad Aung San Suu Kyi „ką nors padarys, kad pasmerktų ir sustabdytų kariškių brutalią kampaniją, ir išreikš solidarumą su ... rohinjais“, sakoma laiške.
„Didžiulis pastarųjų mėnesių nusikaltimų žiaurumas reikalauja jūsų panaudoti savo moralinį autoritetą šiai situacijai spręsti“, – nurodoma laiške.
Aung San Suu Kyi nekontroliuoja Mianmaro kariuomenės ir jos vykdomų saugumo operacijų, išprovokavusių rohinjų egzodą, bet trys kitos Nobelio taikos premijos laureatės praėjusį mėnesį apkaltino ją ir kariškius vykdant genocidą šiaurinėje Rachinų valstijoje.
Jemeno aktyvistė Tawakkol Karman, Mairead McGuire iš Šiaurės Airijos ir iranietė Shirin Ebadi pabrėžė, kad būdama Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi negali neprisiimti atsakomybės.
Aung San Suu Kyi vyriausybė gynė kariškių operaciją šalies šiaurėje ir ėmėsi persekioti žurnalistus bei kitaip bandyti slopinti žiniasklaidą.
Nuo rugpjūčio maždaug 700 tūkst. rohinjų pabėgo į Bangladešą nuo brutalios kariškių kampanijos šiaurinėje Rachinų valstijoje. Ši krizė kilo, kai rohinjų kovotojai atakavo Mianmaro policijos postus, o armija ėmėsi žiaurių atsakomųjų veiksmų.
Mianmaro vyriausybė neigia smurtą prieš civilius ir tvirtina, kad kariškiai vykdo „valymo operacijas“ prieš teroristus.
