Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani suteikia B.Obamai vilčių įgyvendinti savo pažadą užbaigti ilgiausią karą, kokiame yra dalyvavusios Jungtinės Valstijos. Vašingtonas norėtų palikti toje šalyje tik apie tūkstantį karių, kurie rūpintųsi ambasados apsauga ir kitų objektų saugumu.
A.Ghani pirmtako Hamido Karzai santykiai su Baltaisiais rūmais buvo smarkiai pašliję, o jeigu tvarkyti reikalus su A.Ghani netaps lengviau, B.Obamai gresia palikti Afganistaną pažeidžiamą ekstremistų grupuočių, kurios toje šalyje netrikdomai šeimininkavo iki 2001-ųjų, kai JAV surengė karinę invaziją po rugsėjo 11-osios teroro atakų.
A.Ghani atvyksta į Baltuosius rūmus nusiteikęs įrodyti, kad jis yra patikimas, JAV palaikymo nusipelnęs partneris, nors jo vyriausybė susiskaldžiusi, o Afganistano kariuomenėje vis dar apstu problemų, tokių kaip neraštiškumas, narkomanija ir dezertyravimas.
Afganistano lyderis prašys B.Obamą ilgiau palikti JAV karius jo šalyje, kai vyriausybės pajėgos ruošiasi sunkiam pavasario kautynių sezonui ir stengiasi duoti atkirtį džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“, verbuojančiam afganus kovotojus.
„Mes dabar neklausiame, ką dėl mūsų gali padaryti Jungtinės Valstijos, – pirmadienį vizitą Amerikoje pradėjęs A.Ghani sakė perfrazuotamas JAV prezidento Johno F.Kennedy žodžius. – Norime pasakyti, ką Afganistanas nuveiks dėl savęs ir pasaulio.“
Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose tvirtėjo nuostata, kad Jungtinės Valstijos turi sulėtinti savo pajėgų išvedimo tempą. Pareigūnai prognozavo, kad Vašingtonas iki ateinančių metų ten laikys dar bent 9,8 tūkst. amerikiečių karių, nors anksčiau planuota, kad iki 2015 metų pabaigos kontingentas Afganistane bus sumažintas iki 5,5 tūkst. karių.
Taip pat kyla klausimų dėl JAV karinių bazių Džalalabade ir Kandahare, kuris iki 2001 metų buvo Talibano sostinė. JAV kariuomenės vadai atrodo palankiai vertinantys A.Ghani prašymą palikti tas bazes veikiančias kiek įmanoma ilgiau.
A.Ghani, kuris pats ilgiau negu dešimtmetį gyveno Jungtinėse Valstijose, atėjimas į valdžią žymėjo palankią permainą B.Obamos administracijai.
Nusivylimas santykiuose su jo pirmtaku buvo labiausiai padidėjęs, kai H.Karzai atsisakė pasirašyti sutartį, leidžiančią JAV kariams ilgiau likti Afganistane.
Tuo tarpu A.Ghani tą sutartį pasirašė pirmosiomis savo kadencijos dienomis ir stengėsi vykdyti kitokią politiką negu H.Karzai, reikšdamas dėkingumą Jungtinėms Valstijoms už investicijas į afganų saugumo pajėgas, kurioms iki šiol buvo skirta daugiau negu 60 mlrd. dolerių.
