Mokymai vyks tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, nuogąstaujančių, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, sutelkusi prie jos sienų stiprias pajėgas.
E.Macronas sako penktadienį telefonu kalbėsiantis su V.Putinu dėl Ukrainos
20:13
Emmanuelis Macronas antradienį sakė, kad vėliau šią savaitę surengs derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos, ir tvirtino, kad dialogas su Maskva yra reikalingas.
„Penktadienį ryte surengsiu derybas telefonu su [Rusijos] prezidentu“, – sakė E.Macronas, šalia stovint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui.
„Tai būtina norint aptarti esamą situaciją, susidaryti aiškesnį vaizdą. Tai bus dialogas išsiaiškinimui“, – pridūrė E.Macronas.
E.Macronas antradienį perspėjo, kad Rusija patirs sunkių pasekmių, jei užpuls Ukrainą, ir tvirtino, kad Paryžius ir Berlynas vieningai akcentuoja deeskalavimo būtinybę.
„Jei bus ataka, bus atsakomieji veiksmai ir kaina [Rusijai] bus labai didelė“, – sakė E.Macronas.
Prezidentas po pokalbio su EK vadove: turime siųsti žinią, kad remsime Ukrainą
19:49
Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sako, kad visos Europos Sąjungos vardu reikia siųsti paramos žinią Ukrainai.
„Turime siųsti aiškią žinią ES vardu – remsime ir palaikysime Ukrainą, o agresyvūs Rusijos veiksmai susilauks griežto atsako“, – sako prezidentas.
Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio telefonu metu G.Nausėda ir U.von der Leyen aptarė įtemptą saugumo situaciją regione – Rusijos kariuomenės telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad nerimą kelia vis didėjančios Rusijos karinių pajėgų apimtys Baltarusijoje. Pasak šalies vadovo, pagrindinė užduotis dabar – susiklosčiusios saugumo situacijos deeskalacija.
Prezidentas pabrėžė, kad geopolitinėms įtampoms augant ypač svarbi yra Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkų vienybė, solidarumas su Ukraina ir parama jai.
Šalies vadovas pasveikino EK sprendimą skirti 1,2 milijardo eurų finansinę paramą Ukrainai.
Kanada išveža diplomatų Kijeve šeimas
19:18
Kanada antradienį paskelbė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos išvežanti savo diplomatų Kijeve šeimas.
„Nusprendėme laikinai atšaukti Kanados ambasados darbuotojų vaikus, jaunesnius nei 18 metų, ir juos lydinčius šeimų narius“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
Priežastimi ji nurodė „tęsiamą Rusijos pajėgų telkimą ir destabilizuojamą veiklą Ukrainoje ir aplink ją“.
Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė išvežančios savo diplomatų Kijeve šeimų narius. Britanija taip pat pasielgė pirmadienį.
Ukraina tai pavadino „per ankstyvais žingsniais“.
Londonas įspėjo Maskvą dėl beprecedenčių Vakarų sankcijų
16:37
Rusijai gresia sunkesnės nei kada nors anksčiau Vakarų sankcijos, jei ji įsiverš į Ukrainą, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sąjungininkių lyderiams surengus derybas dėl Maskvos keliamos grėsmės.
Informuodamas parlamentą po vėlai pirmadienį įvykusio JAV ir jų sąjungininkių Europoje pokalbio vaizdo ryšiu, B.Johnsonas dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl įsiveržimo tikėtino poveikio.
„Sutarėme, kad vieningai atsakytume į bet kokią Rusijos ataką prieš Ukrainą, paskelbdami koordinuotas ir sunkias ekonomines sankcijas, sunkesnes nei visa, ką esame darę anksčiau dėl Rusijos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Rusija galėtų būti atsieta nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, naudojamos lėšoms pervesti visame Žemės rutulyje, B.Johnsonas atsakė: „Nėra abejonių, kad tai būtų labai galingas ginklas.“
Jis atkreipė dėmesį, kad tai turėtų tvarkyti JAV, kaip pasaulinės finansų sistemos centras, ir pridūrė: „Diskutuojame apie tai.“
Ukrainiečiai priešindamiesi bet kokiam rusų įsiveržimui būtų „atkaklūs ir tvirti“, sakė ministras pirmininkas, anksčiau leidęs dislokuoti Ukrainoje maždaug 2 tūkst. britų prieštankinių ginklų, taip pat karinių instruktorių.
Kraujo liejimą, kuris kiltų invazijos atveju, būtų galima „palyginti su pirmuoju karu Čečėnijoje ar [karu] Bosnijoje, ar bet kuriuo kitu konfliktu Europoje nuo 1945 metų“, sakė B.Johnsonas.
„Dėl to, kad Rusija įrėmė ginklą Ukrainai į galvą, negalime paaukoti ištisos ir laisvos Europos vizijos“, iškilusios po Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, pabrėžė B.Johnsonas.
Tačiau jis sakė, kad NATO karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose, nusiuntimas į Aljansui nepriklausančią Ukrainą artimiausioje ateityje nėra tikėtinas.
Ukraina pranešė išaiškinusi Maskvos remiamų diversantų grupę
15:31
Ukraina antradienį pareiškė išaiškinusi grupę Maskvos kontroliuojamų diversantų, kurie rengė virtinę atakų Ukrainos pasienio regionuose, siekdami „destabilizuoti“ padėtį šioje šalyje.
Minėti žmonės planavo surengti „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime. Jame priduriama, kad grupę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos“.
Pasak SBU, pareigūnai suėmė du Ukrainos gyventojus, vienas kurių yra Rusijos pilietis, ir konfiskavo „sprogstamąjį užtaisą, šaunamųjų ginklų ir šovinių“.
Šie du asmenys veikė Charkove – milijoną gyventojų turinčiame mieste, esančiame Ukrainos rytuose netoli Rusijos sienos, ir Žytomyro mieste centrinėje Ukrainoje.
Jie verbuodavo žmones sakydami, kad renka darbuotojus privačiai saugumo firmai, priduriama SBU pranešime.
Šaltinis teisėsaugos institucijose naujienų agentūrai AFP sakė, kad abu vyrai yra buvę specialiųjų pajėgų nariai, turintys kovinės patirties. Jie verbavo „daugiausia“ rusus, anksčiau įvykdžiusius smurtinių nusikaltimų.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių savo karių, taip pat dislokavus tankų, kovos mašinų, artilerijos ir raketinių sistemų. Manoma, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą ir siekia destabilizuoti padėtį šioje šalyje. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
Rusija savo teritorijos pietuose ir Kryme pradėjo naujas karines pratybas
15:03
Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų.
Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas.
Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.
„Junginiai treniruosis vykdyti daug įvairių užduočių, įskaitant visapusės paramos taktinėms pratyboms organizavimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
„Taip pat bus surengtos kovinio šaudymo pratybos panaudojant visų tipų aviaciją, raketų divizijas ir Juodosios jūros laivyno bei Kaspijos flotilės laivų grupes“, – sakoma pranešime.
Naikintuvai ir bombonešiai praktikuosis suduoti aviacijos smūgius „taikiniams, esantiems maksimaliu atstumu“, ir vykdyti kitas užduotis, remdamosi Gynybos ministerija pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Pratybos vyks Rusijos aneksuotame Kryme ir Rusijos pietiniuose Rostovo bei Krasnodaro regionuose. Informacijos apie tai, kiek truks pratybos, nepateikiama.
Kremlius: JAV „eskaluoja įtampą“ sprendimu padidinti karių parengtį
14:08
Kremlius antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos eskaluoja dėl Ukrainos tvyrančią įtampą savo sprendimu paskelbti 8,5 tūkst. karių padidintą parengtį.
„Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis.
Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst. karių turinčiame amerikiečių dalinyje buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).
Ukrainos pajėgų Donbase vadas: Rusijos įsiveržimo data gali būti vasario 20-oji
11:58
Ukrainos jungtinių pajėgų operacijos Donbase vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas interviu britų leidiniui „The Times“ pareiškė, kad vasario 20-oji gali būti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą data.
Jo teigimu, Ukrainai nerimą kelia būtent ši data. Vasario 20-ąją baigsis Pekino olimpinės žaidynės bei bendros Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų pratybos Baltarusijoje.
O.Pavliukas mano, kad jei Rusija ryšis kariniams veiksmams, jos pajėgos puolimą pradės iš pietryčių, kur sukoncentruota didelė Ukrainos pramonės ir gynybos objektų dalis. Vadas pareiškė, kad invazijos atveju Rusija gali užgrobti aštuonis svarbius Ukrainos regionus ir perimti Charkovo, Odesos miestų bei teritorijos iki Dniepro kontrolę.
Tačiau O.Pavliukas teigia, kad nors Ukrainos kariuomenė menkiau ginkluota nei Rusijos, ukrainiečiai pasirengę karui.
„Turime apie pusę milijono žmonių, kurie išgyveno karą šioje šalyje, kuriame jie ką nors prarado. Pusė milijono, kurie neteko giminaičių, namų ar draugų ir yra pasirengę plikomis rankomis draskyti rusus“, – pareiškė O.Pavliukas.
Rusijos ir Kubos vadovai aptarė „strateginius ryšius“
11:54
Rusijos ir Kubos lyderiai pirmadienį telefonu aptarė šalių „strateginių ryšių“ stiprinimą, Maskvai praėjusį mėnesį netiesiogiai užsiminus, kad ji gali pasiųsti savo pajėgų į šią salą, jei žlugtų diplomatija su Vašingtonu dėl Ukrainos.
Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kubos vadovo Miguelio Diazo-Canelio pokalbį telefonu „daugiausiai dėmesio skirta tolesniam abiejų šalių veiklos tarptautinėje arenoje koordinavimui“, nurodė Kremlius išplatintame pranešime.
Tai „atitiktų strateginės partnerystės principus ir draugystės bei tarpusavio supratimo tradicijas“, rašoma pranešime.
M.Diazas-Canelis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo diskusija su V.Putinu buvo „draugiška ir vaisinga“.
Anot jo, buvo apsikeista nuomonėmis apie „tolesnę jau dabar puikių [dvišalių] santykių raidą“, taip pat „dabartinę tarptautinę padėtį“.
Gruodžio 14 dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas per vieną interviu neatmetė, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgų į sąjungininkes Venesuelą ar Kubą, jei žlugtų diplomatija su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas S.Riabkovo komentarus dėl Kubos ir Venesuelos pavadino „tuščiais grasinimais“ ir nurodė, kad tokia galimybė nebuvo iškelta Rusijos per vykstančias diskusijas.
1962 metais tarp Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos buvo iškilusi rimčiausia branduolinio karo grėsmė, kai Maskva dislokavo komunistinėje saloje balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
Ragina vengti nervinio išsekimo
09:12
Kai kurie Europos lyderiai evakuacijų iš Kijevo fone ragina veikti santūriau.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis po derybų su JAV valstybės sekretoriumi A.Blinkenu sakė, kad nėra jokių požymių, rodančių, jog Rusija ketina pulti Ukrainą pačiu artimiausiu laiku.
„Turite likti ramūs ir daryti, ką reikia daryti, ir vengti nervinio išsekimo“, – sakė jis.
Kaip minėta, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Australija pasekė Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, nurodžiusios išvykti iš Kijevo savo diplomatų šeimoms. ES ir Ukrainos vyriausybė teigė, kad ambasadų darbuotojų evakavimas yra per ankstyvas.
Prancūzija irgi paragino savo piliečius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą.
„Pagrindinis renginių tikslas – visokeriopas pajėgų karinės parengties patikrinimas, karinių dalinių pasiruošimas per trumpą laiką atlikti iškeltas užduotis, įvertinti padalinių kovinės parengties lygį ir sąveiką“, – sakoma Vakarų karinės apygardos paskelbtame A.Žuravliovo pranešime.
Pasak kariškių, pratybos vyks iki sausio 29 dienos.
Vakarų karinės apygardos antradienį išplatintoje vaizdo medžiagoje matyti į kovines pozicijas perkeliami mažo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Iskander M“.
Kaip rodo Vakarų šalių žvalgybos duomenys, Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Maskva neigia planuojanti įsiveržti į kaimyninę šalį, bet JAV perspėjo, kad toks puolimas dabar gali įvykti „bet kuriuo metu“.
Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos, surengęs pasitarimą su Europos šalių lyderiais dėl pastangų užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą.
„Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J.Bidenas po 1 val. 20 min. trukusį pasitarimą vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono biuras irgi nurodė, kad „lyderiai susitarė dėl tarptautinės vienybės svarbos didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad „deeskalavimo reikia imtis Rusijai“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Maskva turėtų „brangiai sumokėti“ už „bet kokią tolesnę agresiją“ prieš Ukrainą.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos lyderiai.
Apie svarbiausius pirmadienio įtampos prie Ukrainos sienos įvykius skaitykite čia.
