Maskva netoli Ukrainos ir Kryme pradėjo karines pratybas: 6 tūkst. karių ir 60 naikintuvų

Emmanuelis Macronas antradienį sakė, kad vėliau šią savaitę surengs derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos, ir tvirtino, kad dialogas su Maskva yra reikalingas.

„Penktadienį ryte surengsiu derybas telefonu su [Rusijos] prezidentu“, – sakė E.Macronas, šalia stovint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui.

„Tai būtina norint aptarti esamą situaciją, susidaryti aiškesnį vaizdą. Tai bus dialogas išsiaiškinimui“, – pridūrė E.Macronas.

E.Macronas antradienį perspėjo, kad Rusija patirs sunkių pasekmių, jei užpuls Ukrainą, ir tvirtino, kad Paryžius ir Berlynas vieningai akcentuoja deeskalavimo būtinybę.

„Jei bus ataka, bus atsakomieji veiksmai ir kaina [Rusijai] bus labai didelė“, – sakė E.Macronas.

Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sako, kad visos Europos Sąjungos vardu reikia siųsti paramos žinią Ukrainai.

„Turime siųsti aiškią žinią ES vardu – remsime ir palaikysime Ukrainą, o agresyvūs Rusijos veiksmai susilauks griežto atsako“, – sako prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio telefonu metu G.Nausėda ir U.von der Leyen aptarė įtemptą saugumo situaciją regione – Rusijos kariuomenės telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas pabrėžė, kad nerimą kelia vis didėjančios Rusijos karinių pajėgų apimtys Baltarusijoje. Pasak šalies vadovo, pagrindinė užduotis dabar – susiklosčiusios saugumo situacijos deeskalacija.

Prezidentas pabrėžė, kad geopolitinėms įtampoms augant ypač svarbi yra Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkų vienybė, solidarumas su Ukraina ir parama jai.

Šalies vadovas pasveikino EK sprendimą skirti 1,2 milijardo eurų finansinę paramą Ukrainai.

Kanada antradienį paskelbė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos išvežanti savo diplomatų Kijeve šeimas.

„Nusprendėme laikinai atšaukti Kanados ambasados darbuotojų vaikus, jaunesnius nei 18 metų, ir juos lydinčius šeimų narius“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Priežastimi ji nurodė „tęsiamą Rusijos pajėgų telkimą ir destabilizuojamą veiklą Ukrainoje ir aplink ją“.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė išvežančios savo diplomatų Kijeve šeimų narius. Britanija taip pat pasielgė pirmadienį.

Ukraina tai pavadino „per ankstyvais žingsniais“.

Rusijai gresia sunkesnės nei kada nors anksčiau Vakarų sankcijos, jei ji įsiverš į Ukrainą, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sąjungininkių lyderiams surengus derybas dėl Maskvos keliamos grėsmės.

Informuodamas parlamentą po vėlai pirmadienį įvykusio JAV ir jų sąjungininkių Europoje pokalbio vaizdo ryšiu, B.Johnsonas dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl įsiveržimo tikėtino poveikio.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Borisas Johnsonas

„Sutarėme, kad vieningai atsakytume į bet kokią Rusijos ataką prieš Ukrainą, paskelbdami koordinuotas ir sunkias ekonomines sankcijas, sunkesnes nei visa, ką esame darę anksčiau dėl Rusijos“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Rusija galėtų būti atsieta nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, naudojamos lėšoms pervesti visame Žemės rutulyje, B.Johnsonas atsakė: „Nėra abejonių, kad tai būtų labai galingas ginklas.“

Jis atkreipė dėmesį, kad tai turėtų tvarkyti JAV, kaip pasaulinės finansų sistemos centras, ir pridūrė: „Diskutuojame apie tai.“

Ukrainiečiai priešindamiesi bet kokiam rusų įsiveržimui būtų „atkaklūs ir tvirti“, sakė ministras pirmininkas, anksčiau leidęs dislokuoti Ukrainoje maždaug 2 tūkst. britų prieštankinių ginklų, taip pat karinių instruktorių.

Kraujo liejimą, kuris kiltų invazijos atveju, būtų galima „palyginti su pirmuoju karu Čečėnijoje ar [karu] Bosnijoje, ar bet kuriuo kitu konfliktu Europoje nuo 1945 metų“, sakė B.Johnsonas.

„Dėl to, kad Rusija įrėmė ginklą Ukrainai į galvą, negalime paaukoti ištisos ir laisvos Europos vizijos“, iškilusios po Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, pabrėžė B.Johnsonas.

Tačiau jis sakė, kad NATO karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose, nusiuntimas į Aljansui nepriklausančią Ukrainą artimiausioje ateityje nėra tikėtinas.

Ukraina antradienį pareiškė išaiškinusi grupę Maskvos kontroliuojamų diversantų, kurie rengė virtinę atakų Ukrainos pasienio regionuose, siekdami „destabilizuoti“ padėtį šioje šalyje.

Minėti žmonės planavo surengti „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime. Jame priduriama, kad grupę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos“.

Pasak SBU, pareigūnai suėmė du Ukrainos gyventojus, vienas kurių yra Rusijos pilietis, ir konfiskavo „sprogstamąjį užtaisą, šaunamųjų ginklų ir šovinių“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos specialiųjų pajėgų nariai Charkove

Šie du asmenys veikė Charkove – milijoną gyventojų turinčiame mieste, esančiame Ukrainos rytuose netoli Rusijos sienos, ir Žytomyro mieste centrinėje Ukrainoje.

Jie verbuodavo žmones sakydami, kad renka darbuotojus privačiai saugumo firmai, priduriama SBU pranešime.

Šaltinis teisėsaugos institucijose naujienų agentūrai AFP sakė, kad abu vyrai yra buvę specialiųjų pajėgų nariai, turintys kovinės patirties. Jie verbavo „daugiausia“ rusus, anksčiau įvykdžiusius smurtinių nusikaltimų.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių savo karių, taip pat dislokavus tankų, kovos mašinų, artilerijos ir raketinių sistemų. Manoma, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą ir siekia destabilizuoti padėtį šioje šalyje. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.

Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų.

Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas.

Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.

„Junginiai treniruosis vykdyti daug įvairių užduočių, įskaitant visapusės paramos taktinėms pratyboms organizavimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.

„Taip pat bus surengtos kovinio šaudymo pratybos panaudojant visų tipų aviaciją, raketų divizijas ir Juodosios jūros laivyno bei Kaspijos flotilės laivų grupes“, – sakoma pranešime.

Naikintuvai ir bombonešiai praktikuosis suduoti aviacijos smūgius „taikiniams, esantiems maksimaliu atstumu“, ir vykdyti kitas užduotis, remdamosi Gynybos ministerija pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Pratybos vyks Rusijos aneksuotame Kryme ir Rusijos pietiniuose Rostovo bei Krasnodaro regionuose. Informacijos apie tai, kiek truks pratybos, nepateikiama.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos eskaluoja dėl Ukrainos tvyrančią įtampą savo sprendimu paskelbti 8,5 tūkst. karių padidintą parengtį.

„Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis.

Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst. karių turinčiame amerikiečių dalinyje buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).

Ukrainos jungtinių pajėgų operacijos Donbase vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas interviu britų leidiniui „The Times“ pareiškė, kad vasario 20-oji gali būti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą data.

Jo teigimu, Ukrainai nerimą kelia būtent ši data. Vasario 20-ąją baigsis Pekino olimpinės žaidynės bei bendros Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų pratybos Baltarusijoje. 

Nuotr. iš uscc.org.ua/Oleksandras Pavliukas

O.Pavliukas mano, kad jei Rusija ryšis kariniams veiksmams, jos pajėgos puolimą pradės iš pietryčių, kur sukoncentruota didelė  Ukrainos pramonės ir gynybos objektų dalis. Vadas pareiškė, kad invazijos atveju Rusija gali užgrobti aštuonis svarbius Ukrainos regionus ir perimti Charkovo, Odesos miestų bei teritorijos iki Dniepro kontrolę.

15min nuotr./Galimas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje iki Dniepro upės

Tačiau O.Pavliukas teigia, kad nors Ukrainos kariuomenė menkiau ginkluota nei Rusijos, ukrainiečiai pasirengę karui.

„Turime apie pusę milijono žmonių, kurie išgyveno karą šioje šalyje, kuriame jie ką nors prarado. Pusė milijono, kurie neteko giminaičių, namų ar draugų ir yra pasirengę plikomis rankomis draskyti rusus“, – pareiškė O.Pavliukas. 

Rusijos ir Kubos lyderiai pirmadienį telefonu aptarė šalių „strateginių ryšių“ stiprinimą, Maskvai praėjusį mėnesį netiesiogiai užsiminus, kad ji gali pasiųsti savo pajėgų į šią salą, jei žlugtų diplomatija su Vašingtonu dėl Ukrainos.     

Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kubos vadovo Miguelio Diazo-Canelio pokalbį telefonu „daugiausiai dėmesio skirta tolesniam abiejų šalių veiklos tarptautinėje arenoje koordinavimui“, nurodė Kremlius išplatintame pranešime.  

Tai „atitiktų strateginės partnerystės principus ir draugystės bei tarpusavio supratimo tradicijas“, rašoma pranešime.    

M.Diazas-Canelis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo diskusija su V.Putinu buvo „draugiška ir vaisinga“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Miguelis Diazas-Canelis

Anot jo, buvo apsikeista nuomonėmis apie „tolesnę jau dabar puikių [dvišalių] santykių raidą“, taip pat „dabartinę tarptautinę padėtį“.   

Gruodžio 14 dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas per vieną interviu neatmetė, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgų į sąjungininkes Venesuelą ar Kubą, jei žlugtų diplomatija su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos.   

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas S.Riabkovo komentarus dėl Kubos ir Venesuelos pavadino „tuščiais grasinimais“ ir nurodė, kad tokia galimybė nebuvo iškelta Rusijos per vykstančias diskusijas. 

1962 metais tarp Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos buvo iškilusi rimčiausia branduolinio karo grėsmė, kai Maskva dislokavo komunistinėje saloje balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.

Kai kurie Europos lyderiai evakuacijų iš Kijevo fone ragina veikti santūriau.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis po derybų su JAV valstybės sekretoriumi A.Blinkenu sakė, kad nėra jokių požymių, rodančių, jog Rusija ketina pulti Ukrainą pačiu artimiausiu laiku.

„Turite likti ramūs ir daryti, ką reikia daryti, ir vengti nervinio išsekimo“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Kaip minėta, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Australija pasekė Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, nurodžiusios išvykti iš Kijevo savo diplomatų šeimoms. ES ir Ukrainos vyriausybė teigė, kad ambasadų darbuotojų evakavimas yra per ankstyvas.

Prancūzija irgi paragino savo piliečius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad trečiadienį Paryžiuje įvyks susitikimas vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams. Per šias derybas bus ieškoma būdų išeiti iš susidariusios aklavietės.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas „galvoja, kad tebėra erdvės diplomatijai, kelias į deeskalavimą“, sakė vienas jo padėjėjas ir patvirtino, kad E.Macronas „artimiausiomis dienomis“ pasikalbės su V.Putinu.

Ukraina neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi įsiveržti į šalį, pirmadienį pareiškė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Iki šiol Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra suformavę jokios smogiamosios grupuotės, kuri liudytų, kad rytoj jie pradės puolimą“, – sakė jis televizijai ICTV.

Ministro vertinimu, dabartinė padėtis „panaši į situaciją, kokia buvo praėjusių metų pavasarį, prieš Velykas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Visgi O.Reznikovas perspėjo, kad „esama rizikingų scenarijų, yra tikimybė, kad jų bus ateityje“.

„Tačiau šiandien tokios demonstracijos ir tokios grėsmės nėra“, – pabrėžė jis.

Ministras taip pat suabejojo scenarijumi, kad Maskva užpuls kaimyninę šalį vasario 20 dieną, kaip anksčiau nurodė ukrainiečių Jungtinių pajėgų operacijos vadas Oleksandras Pavliukas. 

„Mūsų ginkluotosios pajėgos, mūsų vadovybė, Generalinis štabas yra išnagrinėję visus blogiausius scenarijus, kad žinotų, kaip elgtis, jei tokia situacija susiklostytų“, – paaiškino O.Reznikovas.

JAV, Vokietijos, Australijos ir Jungtinės Karalystės diplomatinės atstovybės Ukrainoje pranešė apie savo diplomatų šeimų išvykimą iš šalies, pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Ukrainoje yra 129 diplomatinės atstovybės. Iš jų tik keturios – JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos ir Vokietijos – pranešė apie personalo šeimų narių išvykimą.

Likusios atstovybės, tarp jų Europos Sąjungos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, NATO ir Jungtinių Tautų, neinformavo apie ketinimą imtis tokių per ankstyvų žingsnių“, – parašė O.Nikolenka socialiniame tinkle „Twitter“.  

URM atstovas padėkojo Kijevo tarptautiniams partneriams už solidarumą su ukrainiečių tauta. 

„Itin svarbu vengti veiklos, kuri galėtų būti panaudota informacinėje erdvėje siekiant didinti įtampą visuomenėje ir destabilizuoti Ukrainos ekonominį bei finansinį saugumą“, – pažymėjo O.Nikolenka.   

Vakarų šalys priversti griežtai reaguoti į Rusijos politiką Ukrainos ir kitų regiono valstybių atžvilgiu, nes antraip pasekmės grėstų visam pasauliui, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Jis apkaltino Maskvą pažeidžiant „pagrindinius tarptautinių santykių principus“, kaip pavyzdį nurodydamas Maskvos veiksmus Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos atžvilgiu.

Pasak A.Blinkeno, „net jei pamirštume mūsų susirūpinimą dėl Ukrainos, jos teisės į nepriklausomybę... egzistuoja pagrindiniai tarptautinių santykių principai“, numatantys taikos ir saugumo išsaugojimą, konfliktų prevenciją.

„Jei leistume pažeidinėti šiuos pagrindinius tarptautinių santykių principus, atidarytume Pandoros skrynią ir kiltų grėsmė visam pasauliui. Tai sugrąžintų mus į susiskaldymo, konfliktų ir dar blogesnių dalykų, kurių daugelį metų stengėmės išvengti, laikus“, – kalbėjo valstybės sekretorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Taigi, ant kortos pastatyta daugiau nei Ukrainos likimas, daugiau nei Europos santykiai su Rusija, JAV santykiai su Rusija. Tai gali sukelti pasaulinio masto pasekmių“, – pabrėžė jis.

Dabartinę Maskvos politiką Ukrainos atžvilgiu A.Blinkenas paaiškino tuo, kad Rusija „bijo ją prarasti visiems laikams“, nes Kijevas „eina reformų ir demokratijos keliu“.

Amerikiečių diplomatijos vadovas dar kartą perspėjo, kad Rusija santykiuose su Vakarais turi „du kelius“: diplomatiją ir „pasekmes įsiveržimo į Ukrainą atveju“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos, surengęs pasitarimą su Europos šalių lyderiais dėl pastangų užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą.

„Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J.Bidenas po 1 val. 20 min. trukusį pasitarimą vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras irgi nurodė, kad „lyderiai susitarė dėl tarptautinės vienybės svarbos didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad „imtis regimo deeskalavimo reikia imtis Rusijai“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Maskva turėtų „brangiai sumokėti“ už „bet kokią tolesnę agresiją“ prieš Ukrainą.

Pokalbyje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos lyderiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Maskva neplanuoja pulti Ukrainos, tačiau Kremlius pastaruoju metu prie šios šalies sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir rėmė Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Maskva pareikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Jungtinės Valstijos suteiktų įvairių kitų nuolaidų mainais į įtampos sumažinimą.

JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus ir ragino V.Putiną atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų. Jos perspėjo, kad Rusijos puolimo atveju būtų imtasi itin griežtų ekonominių sankcijų, taip pat būtų sustiprintos Aljanso pajėgos bloko rytinėse šalyse.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad JAV daliniuose, turinčiuose apie 8,5 tūkst. karių, buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).

„Visa tai susiję su... mūsų NATO sąjungininkų padrąsinimu, – Vašingtone kalbėjo J.Kirby. – Tai siunčia labai aiškų signalą p. Putinui, kad savo įsipareigojimus NATO vertiname rimtai.“

NATO taip pat nurodė siunčianti į savo rytinį sparną papildomų naikintuvų ir laivų.

Padidėjusi įtampa kurstė nestabilumą pasaulio rinkose. Rusijos pagrindinis vertybinių popierių biržų indeksas nusmuko, o nusmukus rublio kursui šalies centrinis bankas įšaldė užsienio valiutos pirkimą.

Prancūzijos vyriausybė savo ruožtu paskelbė, kad trečiadienį Paryžiuje įvyks susitikimas vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams. Per šias derybas bus ieškoma būdų išeiti iš susidariusios aklavietės.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis  Macronas „galvoja, kad tebėra erdvės diplomatijai, kelias į deeskalavimą“, sakė vienas jo padėjėjas ir patvirtino, kad E. Macronas „artimiausiomis dienomis“ pasikalbės su V.Putinu.