Tai buvo pirmas kartas, kai šalys surengė bendras kovinio šaudymo pratybas ginčijamuose vandenyse. Į beveik visus juos pretenzijas reiškia Kinija.
Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis, siekiantis glaudesnių gynybos ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kartu su amerikiečių ir filipiniečių pareigūnais sėdėjo į šiaurę nuo Manilos esančiame stebėjimo bokšte ir stebėjo, kas vyko.
„Šį rytą jokių holivudinių efektų, tai senamadiškos pratybos“, – sakė JAV jūrų pėstininkų korpuso viešųjų ryšių pareigūnas, pulkininkas leitenantas Nickas Mannweileris.
Pratybos prasidėjo nuo to, kad JAV reaktyvinė salvinė ugnies sistema HIMARS paleido seriją šūvių į Filipinų karinio jūrų laivyno korvetę, buvusią maždaug už 22 km nuo kranto.
Tikslas buvo nuskandinti dešimtmečius skaičiuojančią korvetę, kuri simbolizavo priešo laivą, artėjantį prie Filipinų krantų.
Po to artilerijos daliniai, išsirikiavę palei žole apžėlusį lauką, raketomis apšaudė už 10 km nuo kranto plūduriuojančias statines.
Pratybos buvo trumpam nutrauktos, kai į jų teritoriją įskrido nedidelis privatus orlaivis, naujienų agentūrai AFP sakė N. Mannweileris.
„Geležinis aljansas“
Šiomis pratybomis siekiama sustiprinti Manilos karinius pajėgumus ir kartu, augant Kinijos agresyvumui regione, parodyti JAV paramą savo sąjungininkei Azijoje.
Kasmetinėse pratybose, kurios filipiniečių kalba vadinamos „Balikatan“, arba „Petys į petį“, dalyvavo beveik 18 000 karių.
Trečiadienio renginys „parodė naują potencialą ir atgaivino mūsų kariuomenių stiprybę, o mes nuolat stipriname geležinį aljansą“, sakoma Filipinų kariuomenės „Balikatan“ direktoriaus, generolo majoro Marvino Licudine'o pareiškime.
Balandžio 11 dieną prasidėjusių pratybų metu sraigtasparniai nusileido vienoje Filipinų saloje, esančioje netoli šiaurinio pagrindinės Lusono salos smaigalio, beveik už 300 km nuo Taivano.
Amerikiečiai taip pat pademonstravo savo raketas „Patriot“, kurios laikomos viena geriausių oro gynybos sistemų pasaulyje.
Šių metų pratybos „Balikatan“ surengtos po anksčiau šį mėnesį paskelbto susitarimo, pagal kurį JAV pajėgos naudosis didesniu skaičiumi bazių Filipinuose, įskaitant vieną netoli Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
Šios pratybos ir didėjanti JAV prieiga prie Filipinų bazių papiktino Kiniją, kuri apkaltino Jungtines Valstijas keliant pavojų regiono taikai ir bandant padidinti atotrūkį tarp Manilos ir Pekino.
Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant Spratlio salas, nepaisydamas tarptautinio sprendimo, kad tam jis neturi teisinio pagrindo.
Tai pirmas kartas, kai šios pratybos vyksta Filipinuose, valdant prezidentui F. Marcosui, siekiančiam stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Santykiai susilpnėjo valdant jo pirmtakui Rodrigo Duterte, kuris pirmenybę teikė Kinijai, o ne buvusiai savo šalies kolonijinei šeimininkei.
Kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose F. Marcosas planuoja susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu ir, be kita ko, aptarti didėjančią įtampą dėl Pietų Kinijos jūros ir Taivano.