Balandžio pabaigoje vykęs Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe vizitas JAV nubrėžė naujas gaires dvišalio karinio bendradarbiavimo srityje. Pokarinėje Japonijos konstitucijoje, kurios sąrangai didžiulę įtaką turėjo JAV, tokios sąvokos kaip „kariuomenė’’ išvis nebuvo, o egzistavo terminas – „gynybos daliniai’’.
Šie daliniai galėjo būti naudojami tik ginant Japonijos teritoriją, be jokių atsakomųjų smūgių agresoriui. Daliniai neturėjo galimybės prisijungti prie JAV pajėgų net tada, jei pačios Japonijos interesai regione būtų pavojuje.
Dėl kare padarytų nusikaltimų Japonijai buvo iškelti dideli ir griežtai kontroliuojami karinių pajėgų didinimo barjerai (galima rasti panašumų su Veimaro Respublika tarpukaryje), o konstitucija savo minkštumu priminė septinto dešimtmečio hipių retoriką. Japonijos pagrindiniame įstatyme buvo užfiksuota, jog sausumos, jūros ir oro pajėgos niekada nebus atkurtos, laikantis tarptautinės taikos principų bei atsižvelgiant į tragiškas istorines pamokas.
JAV ir Japonijos gynybos sutartyje numatyta, jog atnaujintos Japonijos pajėgos su performuluota konstitucija galės būti naudojamos visame pasaulyje, kur tik reikės padėti savo sąjungininkei JAV. B.Obama užtikrino, kad gins visą Japoniją, t.y. ir saleles Pietų Kinijos jūroje. Svarstomi bendri oro patruliai tuose regionuose, kur įtampa su Kinija yra didžiausia – daugiausia Pietų Kinijos jūroje.
JAV ir Japonijos gynybos sutartyje numatyta, kad atnaujintos Japonijos pajėgos su performuluota konstitucija galės būti naudojamos visame pasaulyje, kur tik reikės padėti savo sąjungininkei JAV.
Nereikėtų manyti, jog JAV šioje situacijoje bendradarbiauja su Japonija vedama grynai altruizmo – sutartyje aiškiai pažymėta, kad naujoji Japonijos gynybos sistema taip pat bus naudojama ginant JAV nuo raketų iš kitų Azijos valstybių (tarp eilučių įskaitoma grėsmė iš Kinijos ir Šiaurės Korėjos). Tokijas įsipareigojo dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo misijose, taip pat pasinaudojant aukšto lygio ir gerai išplėtota technologijų pramone kovoti prieš kibernetines atakas.
Reaguodamas į naujus JAV ir Japonijos susitarimus bei Johno Kerry patvirtinimą, kad Senkaku salos esančios Rytų Kinijos jūroje, priklauso Japonijai, nes salas Japonija iš Kinijos nusipirko XIX a., Pekinas ragino Vašingtoną nesikišti, ir iš karto paleido pranešimą apie tai, kad Senkaku salos buvo administruojamos Kinijos dar nuo XIV a. Savo ruožtu J.Kerry patvirtino, jog JAV įsipareigojimai Japonijos saugumui – plieniniai.
Tokijo Sofijos universiteto profesorius Michealas Cucekas tvirtina, kad dabartinis Japonijos ministras pirmininkas Sh.Abe galiausiai išsivaduoja iš idiliškos regiono peizažo sampratos ir pagaliau supranta grėsmes bei Rytų Azijos tendencijas.
Viena yra aišku – JAV ir Obamos administracija pasveikins bet kokį judėjimą pažangesnio ir galingesnio Japonijos karinio buvimo pasaulyje link. Kartu atnaujinta karinė pramonė Japonijoje duos naują paspirtį labai gerai išplėtotai, tačiau truputį buksuojančiai ekonomikai.
Viena yra aišku – JAV ir Obamos administracija pasveikins bet kokį judėjimą pažangesnio ir galingesnio Japonijos karinio buvimo pasaulyje link. Kartu atnaujinta karinė pramonė Japonijoje duos naują paspirtį labai gerai išplėtotai, tačiau truputį buksuojančiai ekonomikai.
Iš dalies gali atrodyti, kad pažangios, demokratiškos Azijos valstybės – Japonija ir Pietų Korėja – pradeda vienytis prieš teritorinių ambicijų neslepiančią Kiniją ir jos mažąją sesę Šiaurės Korėją. Galbūt net Indija, su savo pažangiuoju demokratu Narendra Modi, sparčiai augant ekonomikai stos į pažangiųjų pusę. Visgi šiuo metu geopolitinė konjunktūra yra kitokia.
Pavyzdžiui Japonija teigė, jog jeigu Korėjos pusiasalyje kiltų karinis konfliktas, Tokijas norėtų evakuoti 33 tūkst. savo piliečių, esančių Pietų Korėjoje. Seulas iškart pagrasino Japonijai, kad neleistų peržengti tiek savo teritorinių vandenų, tiek įkelti kojos į jos sausumos teritoriją jokiai kitai šaliai, tarp jų ir Japonijai. Čia vėl prisistatė Dėdė Semas, kuris pasiūlė konflikto atveju savo laivais ir lėktuvais evakuoti Japonijos piliečius iš Korėjos pusiasalio. Toks variantas, atrodo, tinka abiems šalims.
Indijos vyriausybė nors ir užmezgė dialogą su Tokiju dėl bendradarbiavimo užtikrinant saugumą regione, tačiau rimtų sprendimų priėmimui N.Modi vyriausybei trukdo nesutarimai su Kinija Kašmyro regione ir nuolatinė business first filosofija. Šiuo atveju yra visiškai suprantama – taip nuosekliai augant ekonomikai negali rizikuoti bloginti prekybinius ir investicinius santykius su Pekinu.
Zbigniewas Brzezinskis teigė, kad jeigu JAV globalus vaidmuo pradėtų silpnėti, Indijos ir Japonijos karinis bendradarbiavimas užtikrinant ramybę Azijoje būtų egzistenciškai svarbus. Laimė, neatrodo, jog artimiausiu metu JAV galėtų užleisti savo blogojo policininko vaidmenį tiek Rytų Azijoje, tiek globaliu lygiu.
Japonijos ir JAV užmegztas karinis bendradarbiavimas simbolizuoja jeigu ne iš esmės pasikeitusią saugumo padėtį regione, tai bent jau pasikeitusį saugumo padėties traktavimą Rytų Azijoje. Kol Kinija neatsisako savo teritorinių ambicijų bei regione yra neprognozuojama Šiaurės Korėja, tol ramybės ir vien ekonominės pažangos tikėtis naivu.