Bendras JAV ir Kinijos pareiškimas, paskelbtas po amerikiečių klimato pasiuntinio Johno Kerry kelionės į Šanchajų, teikia vilčių, kad šalys, nepaisydamos didžiulės įtampos daugelyje kitų sričių, galės dirbti kartu spręsdamos pasaulinę klimato kaitos problemą.
Tačiau J. Kerry – pirmasis Kinijoje apsilankęs J.Bideno administracijos pareigūnas – pažymėjo, kad siekiant pasaulinių klimato tikslų, žodžiai turi tapti veiksmais, ir paragino Kiniją sumažinti anglių naudojimą.
„Jungtinės Valstijos ir Kinija yra įsipareigojusios bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis šalimis kovojant su klimato krize, kurią privalu spręsti rimtai ir neatidėliojant“, – sakoma J.Kerry ir Kinijos vyriausiojo klimato derybininko Xie Zhenhua pareiškime.
Jame nurodoma daug dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios bendrai išmeta beveik pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bendradarbiavimo klimato srityje krypčių.
Pažymima būtinybė „stiprinti atitinkamus šalių veiksmus ir bendradarbiauti per daugiašalius procesus, taip pat ir įgyvendinant Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą“.
Šalys taip pat pareiškė, kad „nekantriai laukia“ kitą savaitę J.Bideno organizuojamo nuotolinio aukščiausio lygio susitikimo klimato klausimais, tačiau nenurodo, ar jame dalyvaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
„Labai tikimės, kad jis dalyvaus“, – sekmadienį žurnalistams sakė šiuo metu Pietų Korėjoje esantis J.Kerry.
„Žinoma, kiekviena šalis priims savo sprendimus“, – tvirtino jis ir pridūrė: „Nesiekiame nieko priversti. Mes siekiame bendradarbiavimo“.
„Didžiausia anglių vartotoja“
Pasak J.Kerry, Kinija šiuo metu gamina apie pusę iš akmens anglių išgaunamos energijos pasaulyje. JAV pasiuntinys sakė apie tai „daug kalbėjęs“ su kinų pareigūnais Šanchajuje.
„Nebaksnoju pirštais“, – sakė jis.
„Mes taip pat turėjome per daug akmens anglių, kitos šalys turi per daug akmens anglių, bet Kinija yra didžiausia, pati didžiausia anglių vartotoja pasaulyje, – nurodė jis. – Kadangi ji yra labai didelė ir galinga ekonomika bei šalis, ji turi veikti.“
Skirtingai nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas, gynęs iškastinio kuro pramonę, J.Bidenas pastangas spręsti pasaulio klimato šiltėjimo lemiamas problemas paskelbė vienu iš savo programos prioritetų.
Naujasis JAV vadovas vėl prisijungė prie 2015-ųjų Paryžiaus susitarimo, dėl kurio derėjosi tuo metu valstybės sekretoriumi dirbęs J.Kerry. Susitarimu valstybės įpareigojamos imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau negu dviem Celsijaus laipsniais palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Pasauliui smarkiai vėluojant įgyvendinti planus dėl šio tikslo, J.Bidenas tikisi, kad jo organizuojamas viršūnių susitikimas leis pasiekti tvirtesnių įsipareigojimų prieš šių metų pabaigoje Glazge įvyksiančias JT klimato derybas.
„Vienareikšmiškas įsipareigojimas“
Pasak bendro pareiškimo, ir Vašingtonas, ir Pekinas ketina iki Glazgo susitikimo parengti savo ilgalaikes strategijas, kaip neutralizuoti iškastinio kuro poveikį klimatui.
Artimiausiu metu taip pat numatoma skatinti „tarptautines investicijas ir finansavimą“ siekiant padėti besivystančioms šalims pereiti prie „švarių“ energijos šaltinių, taip pat laipsniškai atsisakyti hidrofluorangliavandenilių – šaldymo įrangoje, oro kondicionieriuose ir aerozoliuose naudojamų dujų – gamybos ir vartojimo.
Tarp ilgesnio laikotarpio veiksmų, kurių reikia imtis, kad Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslai būtų „pasiekiami“, yra pramonės ir elektros energijos gamybos išmetamų teršalų mažinimas, skatinant atsinaujinančią energiją, švarų transportą ir klimato kaitai atsparų žemės ūkį.
JAV ir Kinijos pasižadėjimas bendradarbiauti klimato srityje paskelbtas nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusios įtampos tarp šalių dėl kaltinimų, susijusių su Kinijos politika Honkonge ir jos elgesiu su uigūrais šiaurės vakariniame Sindziango regione. Pekinas šiuos kaltinimus atmeta ir vadina kišimusi į jo vidaus reikalus.
Prieš kelionę į Šanchajų J.Kerry televizijai CNN pareiškė, kad JAV atsisakymas dirbti su Kinija klimato klausimais dėl kitų nesitarimų būtų „tiesiog savižudybė“.
Pasak Rytų Azijos regiono „Greenpeace“ energetikos eksperto Li Shuo, šis bendras pareiškimas rodo JAV ir Kinijos „vienareikšmišką įsipareigojimą“ kovoti su klimato kaita ir turėtų suteikti impulsą pasaulio pastangoms spręsti šią problemą.
„Sunkūs susitikimai Šanchajuje davė vaisių“, – sakė jis.
Didžiausia pasaulio teršėja Kinija yra paskelbusi ambicingą tikslą iki 2060 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, tačiau analitikai įspėja, kad didelė šalies priklausomybė nuo akmens anglių ir kuklūs trumpalaikiai tikslai gali sužlugdyti šiuos planus.
