Tokiu dialogu siekiama neleisti ginčams tapti nevaldomiems.
Planuojamas amerikiečių gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) ir kinų gynybos ministro Dong Juno (Dong Dziuno) susitikimas Singapūro saugumo forume „Šangri La dialogas“ bus pirmos realios JAV ir Kinijos gynybos vadovų derybos akis į akį per pusantrų metų.
„Šangri La dialogas“ yra kasmet rengiami gynybos vadovų iš viso pasaulio susitikimai, pastaraisiais metais tapę JAV ir Kinijos santykių barometru.
Šiemetinis susitikimas prasidės penktadienį, savaitė po to, kai Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną ir pagrasino karu dėl šios salos.
Ginčas dėl demokratinio ir JAV remiamo Taivano, kurį Kinija žada susigrąžinti savo kontrolėn, yra vienas iš daugelio Vašingtono ir Pekino nesutarimus keliančių klausimų.
Pekinas taip pat piktinasi stiprėjančiais Vašingtono ryšiais gynybos srityje su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, ypač su Filipinais.
Pastaraisiais metais Kinija vis agresyviau reiškia savo pretenzijas ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, kur, be kitų dalykų, stato ir militarizuoja dirbtines salas.
2022-ųjų pabaigoje, reaguodamas į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymą Taivane, Pekinas iš esmės sustabdė kariškių derybas su JAV.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) lapkritį aukščiausiojo lygio susitikime susitarė atnaujinti diskusijas.
Balandį L. Austinas ir Dong Junas pasikalbėjo telefonu.
Jų būsimas susitikimas Singapūre bus reikšmingiausios derybos gynybos klausimais po prezidentų susitikimo. Tačiau abi šalys dar neatnaujino didžiosios dalies tiesioginio kariškių dialogo.
„Tikimasi, kad [Dong Juno ir L. Austino] susitikimas bus pradžia atsargaus draugiškų santykių atkūrimo siekiant atstatyti atviras komunikacijos tarp kariškių linijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Mustafa Izzuddinas (Mustafa Izudinas) iš konsultavimo bendrovės „Solaris Strategies Singapore“.
J. Bidenas ir Xi Jinpingas susitikę sutarė sukurti komunikavimo kanalą tarp JAV kariuomenės Indijos ir Ramiojo vandenyno štabo (USINDOPACOM) viršininko ir Kinijos vadų, atsakingų už karines operacijas netoli Taivano, Japonijos ir Pietų Kinijos jūroje.
Vienas JAV pareigūnas neseniai pabrėžė, kad tiesioginės derybos tarp šių vadų yra labai svarbios.
M. Izzuddinas tokį dialogą pavadino būtinu.
Konflikto grėsmė
L. Austinas ir Dong Junas šį savaitgalį taip pat pasakys kalbas Singapūro forumui ir tikriausiai kalbės apie jų šalims rūpimus klausimus.
Jungtinės Valstijos vis labiau nerimauja dėl sparčiai plėtojamų Kinijos karinių pajėgumų.
Kinija jau turi didžiausią karinį jūrų laivyną pasaulyje, o šį mėnesį išbandė jūroje savo trečią – ir didžiausią – lėktuvnešį.
2021 metais Kinija, kaip pranešta, pribloškė JAV gynybos pareigūnus bandymu, kai paleista hipergarsinė raketa apskriejo visą pasaulį.
Tuo metu lyderius Pekine piktina tai, kad amerikiečiai reguliariai siunčia karinius laivus ir lėktuvus į Taivano sąsiaurį bei Pietų Kinijos jūrą.
Kinija tai priskiria dešimtmečius JAV vykdomoms pastangoms ją varžyti.
„Jei Jungtinės Valstijos nesustos ir toliau lėks neteisingu keliu, nuvažiavimas nuo bėgių bus neišvengiamas ir tikrai kils konfliktas bei konfrontacija“, – pernai sakė tuometinis kinų užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas).
Kinijos karinis analitikas ir buvęs Liaudies išlaisvinimo armijos karininkas Song Zhongpingas (Song Džongpingas) AFP sakė, kad Dong Junas sakydamas kalbą Singapūre tikriausiai paragins JAV „nebeprovokuoti“ Kinijos dėl Taivano ir Pietų Kinijos jūros.
„Ypač norime įspėti tam tikras regionui nepriklausančias šalis – JAV, Japoniją – kad kišimasis Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje neišvengiamai sukels rimtą regioninį konfliktą“, – sakė jis.
Song Zhongpingas nereiškė optimizmo dėl JAV ir Kinijos kariškių dialogo perspektyvų, nebent JAV neberemtų Taivano.
„Jei JAV negali atversti naujo puslapio šiuo klausimu, jos negali pasiekti rezultatų, su kuo besikalbėtų“, – sakė jis.
