Pusantros valandos trukęs L.Austino ir Wei Fenghe susitikimas gynybos ministrų konferencijos Siem Reape kuluaruose buvo pirmasis nuo birželio mėnesio. Tąkart jie susitiko prieš tai, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną sukėlė Pekino įniršį.
Tačiau vėliau Kinija ir JAV stengėsi mažinti įtampą aukščiausio rango pareigūnų susitikimuose, o vienas JAV gynybos pareigūnas L.Austino ir Wei Fenghe derybas apibūdino kaip „produktyvias ir profesionalias“.
„Abi šalys sutarė, jog svarbu mūsų šalims dirbti kartu ir užtikrinti, kad konkurencija nevirstų konfliktu“, tačiau „konkurencija išlieka svarbiausias santykių bruožas“, žurnalistams sakė pareigūnas.
L.Austinas siekė, kad „būtų atnaujintas dialogas tarp kariuomenių ir mechanizmai, padedantys atsakingai valdyti konkurenciją“, sakė pareigūnas, turėdamas omenyje dalykus, kurių Pekinas atsisakė po N.Pelosi vizito.
Abi šalys „sutarė, kad svarbu atnaujinti keletą konkrečių mechanizmų, kuriuos jos aptarė, ir tikimės, kad jie bus įgyvendinti artimiausiais mėnesiais“, pridūrė šaltinis.
L.Austino ir Wei Fenghe susitikimas įvyko po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas lapkričio 14 dieną tris valandas kalbėjosi per G-20 viršūnių susitikimą Balyje – tai buvo pirmas asmeninis dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių pokalbis nuo jų abiejų atėjimo į valdžią.
Po to įvyko Xi Jinpingo ir JAV viceprezidentės Kamalos Harris susitikimas Bankoke vykusiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių aukščiausiojo lygio renginyje.
Rugpjūčio mėnesį Taivanas paskelbė apie planus rekordiškai padidinti savo gynybos biudžetą, Kinijai surengus didžiules karines pratybas po N.Pelosi vizito Taibėjuje.
Taivanui nuolat gresia Kinijos invazija. Pekinas teigia, kad ši demokratinė sala yra Kinijos teritorijos dalis, ir žada ją vieną dieną susigrąžinti, net jėga, jei to reikės.
Pekinas piktinasi bet kokiais diplomatiniais veiksmais, galinčiais suteikti Taivanui teisėtumo, ir vis pikčiau reaguoja į Vakarų pareigūnų ir politikų vizitus saloje.
Savaitę po N.Pelosi vizito Kinija siuntė karo laivus, raketas ir naikintuvus prie Taivano – tai buvo didžiausios ir agresyviausios pratybos nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio vidurio.
Pastaraisiais metais Pekinas didino karinį spaudimą Taivanui, ypač įsibrovimais į salos oro gynybos identifikavimo zoną.
Pernai Taivanas užfiksavo apie 970 Kinijos karo lėktuvų įsibrovimų į savo oro gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP sukaupta duomenų bazė. 2020 metais tokių įsibrovimų buvo maždaug 380.
