Tęsiantis įtampai dėl Ukrainos JAV paskelbė padidintą parengtį 8,5 tūkst. karių
00:51
Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė paskelbusios „padidintą parengtį“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių, ir pridūrė, kad Rusija toliau telkia savo pajėgas prie sienos su Ukraina.
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Labai aišku, kad rusai šiuo metu neturi jokių ketinimų deeskaluoti padėtį“, – žurnalistams sakė J.Kirby, pranešęs apie amerikiečių karių parengties padidinimą.
Šioms pajėgoms, sudarytoms daugiausiai iš sausumos ir pagalbinių dalinių, nurodyta būti pasiruošusioms išvykti per penkias dienas, jeigu būtų duotas įsakymas jas perkelti, pažymėjo Gynybos departamento atstovas.
„Jungtinės Valstijos veiks tvirtai, kad apgintų savo nacionalinius interesus, atsakydamos į Rusijos veiksmus, kenkiančius mums, mūsų sąjungininkams arba partneriams“, – sakė J.Kirby.
Jis pridūrė, jog jeigu būtų mobilizuotos NRF, amerikiečių kariai galėtų būti išsiųsti sustiprinti NATO sąjungininkių nacionalinių pajėgų prie Rusijos sienų.
„Didžioji jų dalis numatyta NATO greitojo reagavimo pajėgoms“, – aiškino pareigūnas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas taip pat galėtų skirti dalį šių pajėgų „kitiems nenumatytiems atvejams“, pridūrė J.Kirby, bet daugiau detalių nepateikė.
Visgi jis nurodė, kad šie kariai nebūtų siunčiami į Ukrainą, kuri nėra NATO narė, nors siekia ja tapti.
„Veiksmai, kurių atrodo besiimanti Rusija, kad sukeltų tolesnę grėsmę jos kaimynei ir potencialiai dar labiau pažeistų Ukrainos teritorinį vientisumą, neabejotinai dar labiau padidins įtampą Europos žemyne“, – kalbėjo J.Kirby.
„Liekame visiškai įsipareigoję sustiprinti pajėgumus NATO rytiniame sparne – tokiu mastu, kokios papildamos paramos pageidauja“ šio regiono šalys, pridūrė Pentagono atstovas.
Pasak jo, Rusija toliau stiprina savo pajėgas prie sienų su Ukraina, įskaitant pasiųstas į Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.
Manoma, kad Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos.
„Mes tai stebime labai, labai įdėmiai, – pabrėžė J.Kirby. – Esame įsitikinę, kad esame susidarę gana aiškų vaizdą, ką jie [rusai] ten turi ir ką jie toliau prideda – tiek Rusijos vakarinėje dalyje, tiek Baltarusijoje.“
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
JAV prošvaisčių neįžvelgia
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pirmadienį sakė, kad Vašingtonas yra visiškai vieningas su sąjungininkais Europoje, jog Rusija įsiveržimo į Ukrainą atveju turėtų sulaukti itin griežto atsako, taip pat pritaria jų pozicija, kad iškilusi labai didelė grėsmė.
„Jokio dviprasmiškumo nėra, – žurnalistams sakė N.Price'as. – Jokių prošvaisčių nėra. Mes tai žinome, ir, svarbiausia, tai žino Rusijos Federacija.“
Europa pastarosiomis dienomis atrodė ne visais atžvilgiais sutarianti su JAV Ukrainos krizės klausimu. Vašingtonas laikosi nuomonės, jog Rusijos puolimas galėtų būti pradėtas „bet kuriuo metu“, bet Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo vengti „paniką keliančios“ reakcijos.
Tačiau kai buvo paklaustas apie akivaizdžius ES ir JAV pozicijų skirtumus, N.Price'as atsakė: „Mes neįžvelgiame jokių skirtumų, kuriuos minite.“
„Grėsmė, kurią matome, aiški ne tik mums, bet ir bet kuriam paprastam stebėtojui“, – pridūrė jis.
Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek amerikiečių diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pirmadienį tarėsi su Europos lyderiais, Vašingtonui ruošiantis pateikti rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti jai saugumo garantijų. Pasak N.Price'o, toks atsakymas rusams gali būti pateiktas šią savaitę.
„Jeigu bet kokios Rusijos pajėgas pajudės per sieną [į Ukrainą], tai bus atnaujintas įsiveržimas“, – pridūrė jis.
„Tai sulauks staigaus, griežto ir vieningo atsako iš Jungtinių Valstijų ir ir mūsų sąjungininkų“, – perspėjo jis.
Vis dėlto žiniasklaidos pranešimuose buvo minimi nesutarimai tarp NATO narių dėl tokio atsako masto, ypač iš Vokietijos pusės.
ES diplomatijos vadovas perspėjo vengti „nervinio išsekimo“ dėl Ukrainos
21:18
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį po derybų su JAV diplomatijos vadovu Antony Blinkenu siekė nuraminti Vakarų šalių būgštavimus dėl krizės Ukrainoje.
„Mes labai gerai žinome, koks yra grėsmių lygis ir kaip turime reaguoti, ir, be jokios abejonės, turime vengti paniką keliančių reakcijų“, – kalbėjo J.Borrellis.
„Turite likti ramūs ir daryti, ką reikia daryti, ir vengti nervinio išsekimo“, – sakė jis.
J.Bidenas dėl Ukrainos rengia pokalbį vaizdo ryšiu su sąjungininkėmis Europoje
19:14 Atnaujinta 19:37
JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau pirmadienį surengs pokalbį vaizdo ryšiu su sąjungininkėmis Europoje ir aptars bendrą atsaką į Rusijos karinį spaudimą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.
Pokalbyje dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Saugus vaizdo skambutis“ iš Baltųjų rūmų specialios saugios konferencijų patalpos numatytas 15 val. Vašingtono (22 val. Lietuvos) laiku.
Pokalbis bus „glaudžių konsultacijų ir koordinavimo su transatlantinėmis sąjungininkėmis bei partnerėmis dalis, reaguojant į Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų“, nurodė Baltieji rūmai.
J.Bidenas bando su sąjungininkėmis Europoje suformuoti vieningą atsaką į didžiulį Rusijos pajėgų sutelkimą prie Ukrainos. Kremlius mainais į įtampos mažinimą reikalauja garantijos, kad ši buvusi sovietinė respublika niekada nebus priimta į NATO, be to, siekia kitokių JAV nuolaidų.
Lietuva prašo sustiprinti JAV pajėgas Baltijos šalyse dėl situacijos Baltarusijoje
18:31
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu paprašė NATO sustiprinti savo buvimą Baltijos šalyse.
Jis motyvavo karinių pajėgų judėjimu Baltarusijoje netoli Lietuvos sienų.
„Pasakiau, kad mums ypatingai didelį susirūpinimą kelia situacija Baltarusijoje, matome beprecedentį karių skaičiaus augimą Baltarusijos teritorijoje. Kas svarbiausia – ne tik prie Ukrainos sienos, kas jau dabar visame kontekste atrodo kaip ir numanoma, kad Baltarusija dalyvauja bendruose veiksmuose su Rusija, tačiau yra ir mūsų kryptimi tam tikro judėjimo ir tas kelia didelį susirūpinimą“, – sakė žurnalistams G.Landsbergis po susitikimo.
„Išsakiau tokią mintį, kuri buvo paremta kitų Baltijos šalių ir dar kelių ministrų, kad Baltijos šalys negali likti be sustiprinimo. Į tai buvo sureaguota ir pasakyta, kad JAV rimtai žiūri į besiklostančią situaciją Baltarusijoje, vertins ir teiks pasiūlymus“, – teigė jis.
Vokietija bando nuraminti sąjungininkus, sutarimo dėl ES sankcijų dar nėra
18:23
Vokietija ES ir JAV užsienio reikalų ministrų susitikime pirmadienį bandė nuraminti sąjungininkus ir partnerius, kad ji remia tvirtą atsaką Rusijai, jei Maskva užpuls Ukrainą.
Tačiau Europos Sąjungos ministrai kol kas nesutarė dėl konkrečių sankcijų, kurios galėtų būti įvestos Rusijai. Tokią informaciją po susitikimų Briuselyje pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo pasisakyme pasakė, kad ta informacija, kurią girdime viešumoje, neatitinka Vokietijos vyriausybės pozicijos. Vokietija pasisako griežtai ir aiškiai už vieningą Vakarų laikyseną, už vieningą transatlatinę laikyseną ir ieško būdų ją stiprinti“, - žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Pasak G.Landsbergio, ES ministrai minėjo įvairias galimas sankcijas, tačiau išliekant nesutarimams konkretaus galimo atsako Europa kol kas neįvardija.
Lietuvos URM diplomatų evakuacijai kol kas nemato reikalo
18:10
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kol kas nemato reikalo evakuoti savo diplomatų iš Ukrainos, pranešė ministras.
„Dėl evakuacijos – kol kas tokių planų neturime. Sutarėme koordinuotis tarp ES valstybių ir matydami augančią grėsmę priimsime sprendimus. Kol kas tam nematome reikalo“, – sakė Gabrielius Landsbergis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Jo pasisakymą rodė LRT.
Ukrainos lyderis ragina ES likti vieningą galimos Rusijos invazijos akivaizdoje
16:39 Atnaujinta 19:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą išlikti vieningą galimos Rusijos invazijos akivaizdoje, pranešė jo biuras.
Pranešime apie V.Zelenskio pokalbį su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Ukrainos lyderio biuras pranešė, jog jis sakė, kad „svarbu išlaikyti visų ES valstybių narių vienybę saugant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
V.Zelenskio biuras nurodė, kad Ukraina „nepasiduos provokacijoms“ ir išliks „rami ir santūri“.
Prancūzija rekomenduoja savo piliečiams atsisakyti nebūtinų kelionių į Ukrainą
15:32
Prancūzijos piliečiai turėtų vengti nebūtinų kelionių į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Dėl Rusijos kariuomenės telkimo jos kaimynės pasienyje „rekomenduojama būti itin budriems“, sakoma ministerijos pranešime.
„Griežtai rekomenduojama vengti pasienio rajonų šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje“, – sakoma pareiškime.
„Jeigu įmanoma, rekomenduojama atidėti bet kokias keliones į Ukrainą, kurios nėra būtinos ar skubios“, – nurodė ministerija.
Sekmadienį JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą amerikiečiams, kuriame perspėjo nevykti į Rusiją „dėl įtampos pasienyje su Ukraina“.
Vašingtonas taip pat nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, sekmadienį pranešė Valstybės departamentas.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerija šį žingsnį pavadino „per ankstyvu“, „perdėto atsargumo demonstravimu“.
B.Johnsonas: Rusijos invazija į Ukrainą „galėtų būti nauja Čečėnija“
15:31
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jai gresia „nauja Čečėnija“, jei ji įsiverš į Ukrainą, kainuosianti gyvybių ir išprovokuosianti griežtas ekonomines sankcijas.
B.Johnsonas sakė nemanantis, kad invazija yra neišvengiama, nors žvalgybinė informacija apie Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina „yra niūri“.
Vis dėlto žurnalistams jis sakė manąs, kad „įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos perspektyvos bus skausmingas, smurtinis ir kruvinas reikalas“.
„Labai svarbu, kad žmonės Rusijoje suprastų: tai galėtų būti nauja Čečėnija“, – pridūrė jis.
Panašiai praėjusią savaitę lankydamasi Sidnėjuje kalbėjo jo užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Pasak jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nepasimokė iš praeities“.
Ji perspėjo, kad įsiveržimas į Ukrainą „tik įklampins į baisų liūną ir pareikalaus gyvybių, kaip žinome iš sovietų karo Afganistane ir konflikto Čečėnijoje“.
L.Truss departamentas šeštadienį žengė neįprastą diplomatinį žingsnį ir pareiškė turintis informacijos, kad Kremlius siekia „į valdžią Kijeve atvesdinti prorusišką lyderį“.
Šių įrodymų, kuriuos vienas JAV pareigūnas pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“, detalių britai nepaskelbė. Rusija šiuos pareiškimus pavadino dezinformacija.
Jungtinė Karalystė yra tarp kelių Vakarų valstybių, siunčiančių ginklų į Ukrainą ir siekiančių griežtų ekonominių sankcijų bet kokio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju.
B.Johnsonas sakė, kad Britanija nedviprasmiškai palaiko Ukrainą ir remia jos teritorinį suverenumą. Jis įspėjo, kad Rusijos agresija „nebus nieko nekainuojanti“.
Ministro pirmininko oficialusis atstovas atskirai sakė: „Nėra absoliučiai jokių planų siųsti į Ukrainą JK karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose.“
Žiniasklaida: Australija pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimas
14:27
Australija pirmadienį pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, pranešė australų laikraštis „The Sydney Morning Herald“.
Australijos vyriausybė padidino Ukrainai iškilusios grėsmės laipsnį ir dabar jis atitinka rekomendaciją „vengti kelionių“. Be to, Ukrainoje šiuo metu esantiems australams nurodyta, kad būtina išvykti iš šios šalies.
Remdamasis ukrainiečių pateikta informacija „The Sydney Morning Herald“ pranešė, kad Ukrainoje gali būti iki 1,4 tūkst. australų. Australijos vyriausybė šio skaičiaus nepatvirtino.
Kremlius, sutelkęs prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, neigia planuojantis įsiveržti į kaimyninę šalį, bet pabrėžė, kad padėtis galėtų būti deeskaluojama tik tuo atveju, jeigu Vakarų šalys priims Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti jai saugumo garantijas. Be kita ko, Rusija reikalauja, kad NATO nebūtų plečiama jos sienų link, įskaitant garantijas, kad Ukraina niekada netaps šio bloko nare, ir kad Aljansas atitrauktų pajėgas, dislokuotas savo rytiniame sparne.
JAV, JK ir jų sąjungininkai perspėja Rusiją, kad ši sulauks itin skaudžių padarinių, jeigu pasiųs savo pajėgas į Ukrainą. Londonas šeštadienį pareiškė, kad Maskva ruošiasi primesti Kijevui marionetinį režimą.
