Susitikimas įvyko tvyrant įtampai ir didėjant nesutarimams, ar ginkluotės kontrolės priemonės apskritai yra reikalingos.
Donaldas Trumpas tvirtina, kad Kinija taip pat turėtų dalyvauti derybose dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, kuria ribojamas JAV ir Rusijos branduolinių kovinių galvučių skaičius, nes, pasak JAV prezidento, Pekinas iki šiol visiškai laisvai galėjo kurti savo ginklų sistemas.
Dabar galiojanti sutartis numato, kad abi pusės gali turėti ne daugiau kaip po 1 550 panaudoti paruoštų branduolinių kovinių galvučių.
Kinija neparodė jokių susidomėjimo ženklų, suteikdama Vašingtonui naują priežastį skųstis, tačiau kritikai sako, kad Vašingtonui tai naudingas įrankis, kurį galima panaudoti prieš stiprėjančią konkurentę.
Po visą dieną trukusių derybų Žemutinės Austrijos rūmuose Rusijos pasiuntinys prie Jungtinių Tautų Vienoje Michailas Uljanovas prieš 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku informavo, kad susitikimas baigėsi.
„Oficialių komentarų bus paskelbta vėliau“, – per tviterį parašė M. Uljanovas.
JAV įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius Darylas Kimballas sakė, jog reikalavimas įtraukti Kiniją rodo, kad D.Trumpo administracija nerimtai vertina sutartį.
„Vienintelė išvada, kurią galiu padaryti, yra ta,... kad Trumpo administracija neketina pratęsti naujosios START ir siekia parodyti Kinijos nesidomėjimą trišalėmis derybomis dėl ginklų kontrolės kaip cinišką pateisinimą leidimui naujajai START baigtis“, – sakė D.Kimballas.
D.Trumpas jau atsisakė kelių sutarčių su Rusija – dėl skridimo per viena kitos teritorijas ir dėl vidutinio nuotolio branduolinių ginklų.
Vis dėlto delegacijos, vadovaujamos JAV ambasadoriaus Marshallo Billingslea ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo, diskutavo apie naujosios START, sudarytos 2010-aisiais ir turinčios pasibaigti 2021 metų vasarį, ateitį.
Lieka labai mažai laiko šiai sudėtingai sutarčiai atnaujinti, jau nekalbant apie naują sutartį dalyvaujant Kinijai, ypač turint galvoje lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Sutarčių pabaiga?
Pirmadienį delegacijos nepaskelbė jokių viešų pareiškimų, bet M.Billinsglea dar kartą iškėlė klausimą dėl vadinamojo Kinijos „nepasirodymo“, per „Twitter“ paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti tuščias derybų stalas ir ant jo stovinčios Kinijos vėliavėlės.
„Pekinas toliau slepiasi už #DidžiosiosSlaptumoSienos, skubiai didindamas savo branduolinius pajėgumus ir daugelį kitų dalykų“, – sakoma M.Billingslea žinutėje.
Kinijos atstovybė Vienoje savo ruožtu pasišaipė iš diplomato pareiškimo, pavadinusi jį „performansu“.
Kinija sparčiai didina savo branduolinį arsenalą, bet jis tebėra daug mažesnis negu JAV ir Rusijos.
Aklavietė derybose dėl naujosios START sutarties ir kitų branduolinio nusiginklavimo sutarčių iširimas „leidžia manyti, kad dvišalių branduolinės ginkluotės sutarčių tarp Rusijos ir JAV era galbūt artėja prie pabaigos“, – sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) branduolinio nusiginklavimo, ginkluotės kontrolės ir neplatinimo programos direktorius Shannonas Kile'as.
Kaip rodo SIPRI naujausi tyrimai, Rusija turi 6 375 branduolines kovines galvutes – įskaitant neparengtas greitai panaudoti. Jungtinės Valstijos jų turi 5 800.
Kinija šiuo atžvilgiu vis dar smarkiai atsilieka nuo abiejų branduolinių galybių – ji turi tik 320 kovinių galvučių.
Pekine dirbantis gynybos analitikas Song Zhongpingas sakė, kad Kinijai būtų idealu turėti 2 000 galvučių arsenalą. Pasak jo, šalis labiausiai suinteresuota atremti Jungtinių Valstijų keliamą grėsmę.
„Kinija niekada nedalyvaus JAV ir Rusijos branduolinio nusiginklavimo derybose, – teigė ekspertas. – Branduolinio nusiginklavimo derybos, siūlomos JAV, tėra spąstai.“
Rusijos politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas savo ruožtu sakė, kad nėra jokios priežasties tikėtis, kad Vienoje bus pasiekta kokios nors pažangos..
„Trumpo administracija atmetė beveik visus suvaržymus, susijusius su anksčiau suderėtomis sutartimis, – aiškino jis. - Nėra nieko, kas rodytų, kad ši sutartis būtų išimtis.“
Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų atsisakymą vykdomoji direktorė Beatrice Fihn pirmadienį sakė, kad nauja START sutartis būtų „išties sveikintina“.
Vis dėlto B.Fihn perspėjo, kad „mums reikia pasirūpinti, kad jie nesumažintų mūsų lūkesčių iki lygio, kai pats sutarties nenutraukimas laikomas nuostabia pažanga“.
