„Pokalbis buvo sudėtingas – jis negalėjo būti lengvas“, – Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergejų Riabkovą citavo naujienų agentūra „Interfax“ po jo darbo vakarienės Ženevoje su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
S.Riabkovas pridūrė, kad kiek ilgiau nei dvi valandas trukęs jo pokalbis su W.Sherman buvo „dalykiškas“.
Abiejų šalių visavertės derybos vyks pirmadienį.
„Manau, rytoj laiko nešvaistysime“, – kalbėjo S.Riabkovas ir pridūrė „niekada neprarandąs optimizmo“.
Jungtinės Valstijos ir Rusija nubrėžė aiškias linijas prieš svarbias derybas dėl Ukrainos. Vašingtonas perspėjo dėl konfrontacijos rizikos, o Maskva atmetė bet kokią galimybę daryti kokių nors nuolaidų.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragino Rusiją nesiimti agresijos ir rinktis diplomatinį kelią. Tuo metu Kremlius, smarkiai spaudžiamas atitraukti pajėgas nuo sienos su Ukraina, reikalavo plataus naujo saugumo susitarimo su Vakarais.
Per pirmines derybas su S.Riabkovu W.Sherman „pabrėžė Jungtinių Valstijų įsipareigojimą tarptautiniams suvereniteto, teritorinio vientisumo ir suverenių valstybių laisvės rinktis savo aljansus principams“, sakoma Valstybės departamento pranešime.
Prieš derybas S.Riabkovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Maskva „nusivylusi“ signalais, sklindančiais iš Vašingtono ir Briuselio, kuriame įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės.
Derybos su Jungtinėms Valstijomis pradeda diplomatinių pastangų savaitę, per kurią Rusijos pareigūnai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais. Tuo metu Vašingtonas stengėsi patikinti sąjungininkus Europoje, kad per šį procesą jie nebus palikti nuošalyje.
„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, mėginant išspręsti kai kuriuos nesutarimus, – sekmadienį televizijai CNN sakė A.Blinkenas. – Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiuliai padariniai Rusijai, jeigu ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą. Ketiname patikrinti, kokį kelia pasiruošęs rinktis prezidentas (Vladimiras) Putinas.“
„Eskalavimo atmosfera“
Nuo praeitų metų pabaigos Maskva sutelkė prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių ir reikalavo garantijų, kad NATO nebus plečiama į rytus.
Kremlius reikalauja, kad Aljansas niekada nesuteiktų narystės Ukrainai, norinčiai prie jo prisijungti.
Jungtinės Valstijos jau pareiškė, kad daugelis Maskvos reikalavimų – nerealistiški.
A.Blinkenas perspėjo, kad bet koks teigiamas rezultatas per artėjančias derybas priklausys nuo Rusijos noro atsisakyti agresyvios pozicijos, kurią jis prilygino „eskalavimo atmosferai įrėmus ginklą Ukrainai į galvą“.
„Kad iš tikrųjų pasiektume pažangą, turime pamatyti deeskalavimą“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.
Priešingu atveju Rusija gali patirti sunkių ekonominių ir finansinių padarinių, „be to, NATO beveik neabejotinai sustiprins savo pozicijas netoli Rusijos ir teiks pagalbą Ukrainai“, sekmadienį jis sakė televizijai ABC.
V.Putinas per birželį Ženevoje įvykusį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu susitarė dėl reguliarių „stabilumo“ derybų tarp W.Sherman ir S.Riabkovo. Ankstesnės tokios diskusijos Šveicarijoje vyko liepą ir rugsėjį.
„Didžiulis“ atsakas
J.Bidenas per du pokalbius telefonu su V.Putinu perspėjo, kad Rusija sulauktų rūsčių pasekmių, jeigu įsiveržtų į Ukrainą.
Tarp svarstomų galimybių minimos sankcijos V.Putino artimiausio rato veikėjams, galimybė užblokuoti prieštaringai vertinamą Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“ arba, pagal drastiškiausią scenarijų, nutraukti Rusijos ryšius su pasaulio bankininkystės sistema.
Rusija teigia buvusi apgauta po Šaltojo karo ir maniusi, kad NATO į rytus niekada nesiplės.
Tačiau JAV vadovaujamas aljansas priėmė daugumą buvusių Varšuvos sutarties bloko šalių, įskaitant Baltijos šalis.
Sekmadienį Ženevoje duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS S.Riabkovas kaltino NATO dešimtmečius mėginus „atstumti“ Rusiją.
„Taigi, NATO turėtų susikrauti daiktus ir grįžti prie 1997 metų sienų“, – tvirtino jis.
Rusija daro didžiulį spaudimą Ukrainai nuo 2014 metų, kai Kijeve įvykusi provakarietiška Maidano revoliucija nuvertė Kremliui palankią vyriausybę ir pradėjo stiprinti ryšius su Europa.
Neilgai trukus Rusija užgrobė ir aneksavo Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus per konfliktą, nusinešusį jau daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
„Labai tikėtina, kad susidursime su mūsų kolegų JAV ir NATO nenoru iš tikrųjų suvokti, ko mums reikia“, – sekmadienį sakė S.Riabkovas.
Nepaisydami „nuolat prieš mus formuluojamų grasinimų... nedarysime jokių nuolaidų“, perspėjo diplomatas ir pridūrė, kad tai „prilygtų veikimui prieš mūsų saugumo interesus“.
