„Taip pat kalbėjomės apie JT rezoliuciją, ir tikrai tikiu, kad pasiekėme susitarimą, pagal kurį mėginsime greitai surengti balsavimą dėl tos rezoliucijos; tai sukurtų atskaitingumo procesą, kurio stigo“, – J.Kerry sakė kitą dieną po Malaizijoje įvykusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
JT Saugumo Taryba gali šią savaitę balsuoti dėl rezoliucijos, pagal kurią būtų įkurta komisija, turinti patraukti atsakomybėn asmenis, siejamus su cheminių ginklų panaudojimu.
Jungtinės Valstijos jau yra pateikusios to dokumento projektą 15 narių turinčiai Saugumo Tarybai, kuriame raginama įkurti darbo grupę, kuri „nustatytų didžiausiu įmanomu mastu asmenis, institucijas, grupes arba vyriausybes“, susijusias su cheminių ginklų panaudojimu.
Vis dėlto tokio žingsnio iniciatoriams reikia užsitikrinti, kad jam pritartų Maskva – ištikima Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkė. Rusija, kaip ir JAV, turi veto teisę JT Saugumo Taryboje.
„Taigi stengiame ne vien išsiaiškinti faktą, kad (cheminiai ginklai) galėjo būti panaudoti, bet ir išsiaiškinti, kas konkrečiai jį panaudojo, ir nustatyti atsakomybę dėl jų panaudojimo“, – J.Kerry sakė žurnalistams pasibaigus Malaizijoje vykusiam regioniniam saugumo forumui.
„Manome, kad ši rezoliucija mums ... leis sukurti mechanizmą, kuris faktiškai įgalintų mus tai padaryti. Tokia yra mūsų viltis“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu didėja spaudimas, kad Saugumo Taryba imtųsi veiksmų dėl Sirijos, kur jau penktus metus tęsiasi karas, nusinešęs daugiau negu 230 tūkst. žmonių gyvybių.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV ne kartą kaltino B.al Assado režimą naudojus chloro dujas, kurios esą būdavo paskleidžiamos iš sraigtasparnių mėtant improvizuotas chemines bombas.
