Kitaip nei ankstesni nesutarimai, iškilę tarp Maskvos ir Vakarų šalių po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, dabartinė Ukrainos krizė ir iš pažiūros neišsprendžiami Maskvos ir Vašingtono nesutarimai kelią realią pragaištingo ekonominio karo arba netgi karinio konflikto riziką. Pavojų tai pat didina tikimybė, kad šalys netinkamai įvertins savo veiksmų padarinius arba per aštriai sureaguos.
Jungtinės Valstijos, NATO ir kiti sąjungininkai Europoje reikalauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atitrauktų apie 100 tūkst. karių, dabar sutelktų netoli sienos su Ukraina ir tokiu būdu pademonstruotų esantis pasiruošęs geranoriškoms deryboms. Tuo metu rusams kategoriškas Vakarų atsisakymas svarstyti pasiūlymą išsižadėti NATO plėtros planų ir išvesti Aljanso rytiniame sparne dislokuotas pajėgas atrodo kaip klastos įrodymas.
Nuolaidų galimybes taip pat komplikuoja faktas, kai nei V. Putinas, nei JAV prezidentas Joe Bidenas nenori būti namuose arba užsienyje pasirodyti silpni.
Taigi, abiem pusėms atsisakant švelninti reikalavimus, kurie oponentams atrodo perdėti ir nerealūs, diplomatinės pastangos atsidūrė aklavietėje. JAV ir jų sąjungininkės toliau kaltina Rusiją kurstant įtampą be jokios svarios priežasties, o Maskva vėl skundžiasi, kad amerikiečiai veikia kaip agresoriai.
